Tradicijų atspindžiai
Rumšiškėse Žolinės šventė prasidėjo nuo Mišių miestelio bažnyčioje, kurių metu buvo šventinami javai, vaisiai, daržovės ir duona – visa, ką dovanojo vasara. Tikima, kad pirmoji duonos riekė ir žolynai, padėti prie Marijos altoriaus, atneša sotų ir laimingą rudenį.
Padėkojus už soduose ir laukuose prinokusį derlių šventinė eisena patraukė į Aukštaitijos kaimą, kur kiekvienas kiemas pasitiko savaip – nuo dainų ir šokių iki žolelių pažinimo, gardžių arbatų ragavimo, tradicinių amatų, žaidimų bei kitų veiklų. Lietuvos etnografijos muziejaus darbuotojai paruošė įvairių tradicinių užsiėmimų ir dirbtuvėlių, kurios viliojo tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Sodybose buvo galima išmokti rišti natūralius smilkalus, susipažinti su vaistiniais augalais, pasitikrinti žinias derliaus viktorinoje.
„Labai noriu išmokti rišti sodą, pasidaryti keletą tokių mažų žaisliukų, kurie kabotų virš vaiko lovytės ir jį migdytų“, – konkretų tikslą šventėje išsikėlė Jūratė.
Žolinės šventę lydėjo sutartinės, pasirodė folkloro ansambliai, sukosi šokių rateliai, kvietę prisijungti kiekvieną. Be to, veikė ir tradicinis kermošius „Derėtis mokėsi – įsigyti galėsi“, o margaspalvė Žolinės puokščių paroda džiugino akį ir skleidė tikrą vasariškų žiedų aromatą.
Atgal į praeitį
Šventės akcentu tapo kelionė laiku į XX a. pradžios kaimą, kur muziejaus lankytojai turėjo progą tapti tikrais Sadauskų šeimos Žolinės svečiais ir sėstis prie balta staltiese padabinto stalo, vaišinantis naujo derliaus gėrybėmis. Žinoma, kokia šventė be skambančių dainų ir nuoširdžių linkėjimų.
„Norėjome vaikus supažindinti su Žolinės tradicijomis, todėl labai smagu, kad turėjome galimybę ne tik gėlių puokštę pasidaryti, bet ir nusikelti atgal į praeitį, pamatyti to meto buitį, šventes, išgirsti, kaip skambėjo protėvių dainos. Manau, kad vaikams taip pat paliko įspūdį, gera kartais juos atitraukti nuo telefonų ir pasibūti gamtoje“, – su šypsena kalbėjo Žolinės šventėje sutikta Laura.
Vasariškos spalvos
Kita sutikta šeima vieningai tikino, kad šventinę dieną lepina oras, tad ir į namus norisi parsinešti vasariškų spalvų, todėl ir rankose – sode užauginti gėlių žiedai, papildyti laukų smilgomis.
„Puokštę pašventinome, ji keliaus į namus, po to ją sudžiovinsime. Šiemet pas mus mažokai obuolių užderėjo, tačiau turėjome nemažai uogų, be to, į mišką ne kartą keliavome, pilnas pintines grybų parsinešėme, tad bendras gėrybių derlius – visai neblogas“, – tikino Jolanta ir Arūnas.
Lankytojų dėmesį traukė ir iš gėlių bei javų surišta didelė širdies kompozicija, padabinta ir sodo gėrybėmis – obuoliais. Dažnas traukė mobiliuosius ir šioje vietoje darėsi asmenukes.
Vienoje sodybų buvo paruošta ir Lietuvos regionams būdingų puokščių, tad šventės dalyviai galėjo palyginti, kuris kraštas kaip puošė namus, kokius augalų akcentus dėliojo į puokštes, kam atidavė didžiausią pagarbą ir dėkojo už derliaus gausą.
Naujausi komentarai