per miglą pamenu , kai mano ankstyvoje vaikystėje visas kaimas eidavo švęsti Sekminių... Sakydavo , "parugėn" reikia eiti : susinešdavo kas kokias vaišes, paklodavo ant pievos ( tikrai - parugėje ! ) baltas staltieses ir išdėliodavo viską taip, kad lengviausiai viską pasiektų paimti vaikai... O vaikų buvo tuo metu dar daug, nors seneliai ir tėvai sakydavo, kad "jau labai mažai, daug mažiau,nei jų vaikystėje"... Kaimas mūsų buvo didelis, daug trobų, daug žmonių , o dabar jis tuščias : vos keli žmogeliai "žiemoja"... Vasarą kaimas klega, nes gamta graži, "ploto" daug palikuonims ("neišsipardavė" kaimas miestiečiams) vasaroti... Upė teka, o per ją kaime net trys ( ! ) tiltai ir lieptas, ežeras, senas vandens malūnas, miškai aplink... Tik žmonės "iškeliavo" : kas anapilin, kas į miestus ar net užsienius... Širdį skauda,kad ir mano tėviškė "atkunta" tik vasarą,deja... O Sekminės ir dabar dar - šventas dalykas,kol dar esame keli menantys tikrąsias Sekmines ...