per miglą pamenu , kai mano ankstyvoje vaikystėje visas kaimas eidavo švęsti Sekminių... Sakydavo , "parugėn" reikia eiti : susinešdavo kas kokias vaišes, paklodavo ant pievos ( tikrai - parugėje ! ) baltas staltieses ir išdėliodavo viską taip, kad lengviausiai viską pasiektų paimti vaikai... O vaikų buvo tuo metu dar daug, nors seneliai ir tėvai sakydavo, kad "jau labai mažai, daug mažiau,nei jų vaikystėje"... Kaimas mūsų buvo didelis, daug trobų, daug žmonių , o dabar jis tuščias : vos keli žmogeliai "žiemoja"... Vasarą kaimas klega, nes gamta graži, "ploto" daug palikuonims ("neišsipardavė" kaimas miestiečiams) vasaroti... Upė teka, o per ją kaime net trys ( ! ) tiltai ir lieptas, ežeras, senas vandens malūnas, miškai aplink... Tik žmonės "iškeliavo" : kas anapilin, kas į miestus ar net užsienius... Širdį skauda,kad ir mano tėviškė "atkunta" tik vasarą,deja... O Sekminės ir dabar dar - šventas dalykas,kol dar esame keli menantys tikrąsias Sekmines ...
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)