Atsigaunančiame Marvelės žirgyne – „Žirgų baletas“

Visuomenėje ne itin populiari sporto šaka kartais vadinama labai romantiškai – „žirgų baletu“ arba „žirgų šokiu“.

Paskutinėse žiemos sezono varžybose dalyvavo per 60 raitelių su arkliais.

Dar gerokai prieš šias varžybas naujieji žirgyno savininkai ragino atvykti kuo daugiau dalyvių. Ant išnykimo ribos daugybę metų balansavęs žirgynas panašu, kad atsigauna.

Naujai įrengti gardai žirgams, plovyklos, balnines, balnojimosi vietos. „Marvelės žirgynas atgimė iš naujo – vėl girdime žirgų žvengimą ir kanopų bildesį“, – džiaugėsi trenerė Daiva Pakulienė.

Šis žiemos čempionatas organizuojamas dar uždarame manieže, tačiau laikui bėgant čia bus įrengti dar du jojimo maniežai. Vienas jau baigiamas įrengti, o dar vienas bus naujai statomas.

D.Pakulienė pabrėžė, kad dailusis jojimas sudėtingiausia šio žirgų sporto rungčių, reikalaujanti begalinio atsidavimo, ilgo, kruopštaus ir daug kantrybės reikalaujančio darbo.

Justė Vanagaitė, Deimantė Budnikaitė, Barbora Jakilaitė, Viktorija Kundrotaitė“, – D.Pakulienė ėmė minėti ne tik Lietuvoje, o ir tarptautiniuose turnyruose dalyvaujančias mūsų šalies raiteles.

„Kur vyrai? Nežinau, jiems gal kantrybės pritrūksta šiai išskirtinei olimpinei šakai. Tačiau vienas vyras bus. Albertas Šmitas iš Palangos atvyko net su keturiais arkliais“, – patikslino D.Pakulienė. Iš gausaus būrio raitelių nesunkiai išsiskyrė tas vienintelis vyriškosios giminės atstovas.

A.Šmitas patvirtino, kad dailusis jojimas iš ties sunkiausia dalis žirgų sporte.

„Kitaip dar vadinama išjodinėjimu. Labai svarbu, kad raitelis jaustų arklį. Arkliai visi skirtingi. Labai retai, bet būna, kad nesutampa arklio ir raitelio charakteriai. Bet dažniausiai priprasti galima prie visų“, – rendamasis varžyboms dėstė A.Šmitas.

Lietuvos dailiojo jojimo žiemos čempionato varžybose duetai pademonstravo 12 rungčių, kai skirtingi jojimo testai jojami 6-8 min.

„Dailusis jojimas daug darbo reikalaujantis sportas. Kol paruošia žirgą, kol duetas susigroja, ne tik žirgas turi klausyti raitelio, bet ir raitelis jausti ir sugebėti suvaldyti žirgą. Tai sunkiau nei šokti per kliūtis“, – subtilybes atskleidė D.Pakulienė.

Labai svarbu, kad raitelis jaustų arklį. Arkliai visi skirtingi. Labai retai, bet būna, kad nesutampa arklio ir raitelio charakteriai. Bet dažniausiai priprasti galima prie visų.

Trenerė aiškino, kad dailusis jojimas – viena geriausiai žinomų žirginio sporto šakų. Jis, kartu su konkūrais ir trikove, priklauso Olimpinei šeimai. Dailusis jojimas pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka.

Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti seriją pratimų, vadinamų elementais, aikštėje simetriškai pažymėtoje 12 raidžių – pagal jas nustatoma aikštelės vieta, kurioje atliekamas elementas.

Varžybose žirgas demonstruojamas trimis aliūrais: žingine, risčia ir šuoliais. Vertimas žirgo judesių laisvumas, lengvumas – turėtų atrodyti, kad žirgas pratimus atliekas savo noru, o ne atsakydamas į vos regimas raitelio komandas. Todėl išjodinėjime labai svarbus tinkamas žirgo parengimas ir techniškas jojimas – tam pasiekti prireikia daugelio metų.

Ir dar. Varžybose labai svarbi ir žirgo išvaizda. Žirgo kailis turi būti itin švarus, kelis kartus išvalytas, kartais netgi blizginamas įvairiomis priemonėmis. Valomos matomos šnervių, ausų vietos. Kanopos dažniausiai juodinamos.

Karčiai pinami: iš 3-4 cm sruogelių pinamos kasos, kurios susukamos į nedidelius guziukus. Aprišama juodomis ar baltomis gumelėmis, tačiau kartais netgi naudojama technika, kuomet tvirtinama siūlu ir adata. Karčiai ant snukio gali būti palikti nesupinti.

Uodega dažniausiai nepinama, nors tai ir nėra draudžiama. Kai kurie raiteliai žirgo uodegą pina nakčia, kad ryte išpinta būtų banguoti ir puri. Raitelio apranga varžybų metu privalo būti formali – frakas, baltos kelnės, žabo. Žinoma, dar būtini ilgi batai bei cilindras.