Balandžio 24-ąją universitetas minės atkūrimo 30-metį.

Šventės programoje – dokumentinio filmo „Laisvos minties universitetas“, kurį režisavo VDU docentas, žurnalistas Rytis Zemkauskas, premjera.

Šiame filme nebus įprasto istorinio siužeto, jame siekiama atskleisti asmenybių mąstymą, idėjas bei parodyti veiksmus, kurie skatino modernios ir šiuolaikinės Lietuvos Respublikos tapatybės formavimąsi. Tai – pasakojimas apie universitetą, geriausiai atspindintį atgimusios Lietuvos svajonę.

Sąjūdžio epochoje Lietuvos ir išeivijos mokslininkus suvienijo bendras tikslas – gaivinti ir modernizuoti dar 1922-aisiais įkurtą Lietuvos universitetą Kaune, vėliau pervadintą Vytauto Didžiojo garbei ir sovietų uždarytą 1950 metais. Susitelkusi bendruomenė siekė kurti Universitetą tokį, kuris griautų sovietmečiu susiformavusią aukštojo mokslo institucinę kultūrą, hierarchinį valdymą, bendravimo bei mentaliteto struktūras ir kartu atvertų kelią spartesniam vakarietiškos akademinės kultūros formavimuisi.

Atkūrimo idėja buvo pradėta realizuoti 1989 m. balandžio 26-28 dienomis Kaune, tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“. Šio renginio baigiamojoje sesijoje buvo paskelbtas VDU Atkūrimo aktas – pirmas bendras Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų žingsnis, lėmęs ir tolesnį bendradarbiavimą plėtojant universiteto veiklas.

Vėliau, 1990 m. gruodį priimtas VDU Statutas įteisino ne tik universiteto autonomiją ir akademinės laisvės principą, mokslo ir studijų vienovę, bet ir Lietuvai tuo metu naujas trijų pakopų studijas. Nuo pat atkūrimo pradžios universitete itin rūpintasi stipriu užsienio kalbų ugdymu – šios tradicijos gyvos ligi šiol.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis įsitikinęs, jog universiteto istorija yra neatsiejama nuo šalies ir visuomenės istorijos – per tris dešimtmečius VDU tapo nepriklausomos Lietuvos intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo simboliu.

„Galvoju, kad universitete sukurtos akademinio gyvenimo sąlygos gali persikelti ir į viešą ar politinį gyvenimą. Universitetas nėra tik ugdymo erdvė: priklausomai nuo vertybių, kuriomis vadovaujamasi organizuojant bendruomeninį gyvenimą čia, pritraukiamos ir išorės organizacijos, bendraminčių būreliai. Tikiu, kad tik laisva valia ir begaliniu noru galima sukurti kažką išties vertingo“, – kalbėjo rektorius.

VDU tapo pirmąja  aukštąja mokykla Baltijos jūros šalių regione, kurios studijų sistemoje įsitvirtino artes liberales (lot. laisvieji menai) idėjos, atskleidžiančios asmeninę studento laisvę, puoselėjančios atsakomybę ne tik savarankiškai pasirenkant studijų dalykus, bet ir bendraujant studentams bei dėstytojams, įgyvendinant kūrybos ir kritinės minties palaikymo projektus. Nuo pat atkūrimo universitetas laikėsi principo, kad mokymo procesas yra neįmanomas be mokslo ir studijų vienovės. Todėl, tik prasidėjus pirmiesiems mokslo metams, įkuriami mokslo centrai – Informatikos ir Vadybos, o vėliau ir Humanitarinių, Pedagogikos ir Aplinkotyros mokslų. VDU taip pat vienintelis atkūrė ordinarinių ir ekstraordinarinių profesorių statusą.

Universitetas pasitinka 30-ąsias atkūrimo metines su išaugusia bendruomene: šiemet jo gretas papildė Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai, tapę VDU Švietimo ir Žemės ūkio akademijomis.

Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo 30-mečiui skirta šventė vyks balandžio 24 d., trečiadienį, 16 val., VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Renginio pradžioje –  filmo „Laisvos minties universitetas“ premjera ir diskusija „Mesti iššūkį nusistovėjusioms normoms“.