V. Matijošaitis: kažkada iš mūsų miesto šaipydavosi, o dabar žiūri su pagarba (interviu)

„Be įprastų miesto darbų, nuo pat pirmų karo dienų Kaunas ieškojo būdų padėti Ukrainai, ypač mūsų miestams partneriams – Charkivui, Luckui ir Lvivo sričiai. Daugiausia humanitarinės pagalbos stengėmės nusiųsti ties pačia fronto linija esančiam Charkivui. Su iššūkiais komanda susidorojo sėkmingai. Tęsiame paramą Ukrainai ir toliau“, – sako V. Matijošaitis.

Geriausiu įvertinimu Kaunui V. Matijošaitis laiko kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus nuomonę. „Praėjusią savaitę Kaune, jo vardu pavadintoje bibliotekoje, viešėjo prezidentas Valdas Adamkus. Pabendravome. Jis džiaugėsi, kad Kaunas tapo švariu, ryškiu miestu, sutvarkyti pastatų fasadai puošia Kauną. Net pasitempėme po tokių žodžių visi, kurie ten dalyvavome iš savivaldybės. Jam tai yra gimtasis miestas, jo miestas, kurį jis jau daug metų pažįsta, o mums tai – pats geriausias įvertinimas“, – neabejoja Kauno meras.

Sakau nuoširdžiai: savo miestui visada linkiu tik viso ko geriausio.

Reveransai „Kaunas 2022“ komandai

Pasak V. Matijošaičio, šie metai Kaunui buvo išskirtiniai dėl Europos kultūros sostinės titulo. „Tai buvo svarbu ne tik miestui ir kauniečiams – Europos kultūros sostinės titulas buvo reikšmingas visai Lietuvai“, – įsitikinęs Kauno miesto vadovas. Jis puikiai pamena, kaip 2016 m. su komanda važiavo dalyvauti konkurse dėl šio titulo, dėl kurio rungėsi ir Klaipėda.

„Buvau girdėjęs atsiliepimų, kaip viskas klostėsi prieš tai  Vilniuje, baimės ir įtampos buvo daug. Man lengviau būtų buvę fabriką, daugiaaukščių parkavimo aikštelių kompleksą ar naują savivaldybės pastatą pastatyti negu visą projektą „Kaunas 2022“ suvaldyti ir po renginio išeiti baltais marškiniais, neapspjaudytam, neapkaltintam. Labai nerimavau, kad kas nors iš komandos nesusiteptų rankų ar sąžinės“, – prisipažįsta V. Matijošaitis.

Jis negaili pačių geriausių žodžių projektą „Kaunas 2022“ kūrusiai ir įgyvendinusiai komandai. „Virginijos Vitkienės suburta tikra profesionalų komanda – nuostabi! Prisipažinsiu, pačioje pradžioje mes kalėmės visokiomis formomis. Tačiau visi projektai sutilpo į normalesnius skaičius, tilpo į tą žemišką lygį, nors ant žemės mažai kas vyko – daugiau ant vandens, saloje, ore, – juokiasi Kauno meras ir toliau žeria komplimentus. – Komanda dirbo nepaprastai sutartinai – netgi renginyje perduodami mikrofoną kalbėti jie sugebėdavo žvilgsniu perduoti ir tai, ką reikia. Seniai ir versle nebuvau matęs taip sklandžiai dirbančių žmonių. Gal jie patys vertina kitaip, bet aš vertinau šiek tiek atsitraukęs, norėjau, kad politinė pozicija nesimaišytų – nei meras, nei vicemerai, bet skaičius ir projektus visada stebėjau. Bijojome tų vamzdžių, įsmeigtų į Nerį. Projektas „Kaunas 2022“ buvo nuostabus.“

Išskirtiniai: 2022-ieji buvo įrodymas, kad Kaunas daug jėgų, energijos ir pinigų skiria kultūrai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pasak V. Matijošaičio, kai kas nors sako, kad Kaunas vien tik stato pastatus, asfaltuoja gatves, tai 2022-ieji buvo įrodymas, kad miestas daug jėgų, energijos ir pinigų skiria kultūrai. „Kaunas tapo gyvas, pilnas veiksmo, žmonių. Tikiu, kad toks mūsų miestas išliks ir ateityje. Renginiai ir toliau turi vykti, numatyta lėšų tęstinumui. Kita vertus, nebuvo taip, kad Kaune kultūra atsirado tik šiemet. Šalia projekto „Kaunas 2022“ renginių vyko ir kiti tradiciniai – džiazo festivalis, Dainų šventė, „Operetė Kauno pilyje“ ir t. t. Atsinaujino Kultūros centras, „Romuva“. Tiek dėmesio kultūrai turbūt nė vienas miestas neskiria, smagu, kad mes, savivaldybės komanda, jaučiame palaikymą iš meno žmonių“, – džiaugiasi miesto vadovas.

Darbas darbą veja

Paklaustas apie didžiausius, svarbiausius darbus šiemet mieste, V. Matijošaitis šypteli – apie gatvių ir šaligatvių remontus jau nereikia net kalbėti, nes kauniečiams tai tapo įprasta kasdienybe.

„Pradėjome nuo naujai pastatytų Ledo rūmų, olimpinių standartų baseino atidarymų, baigėme rekonstruoti „Romuvą“, legendinę Sporto halę, šalia kurios statomas lengvosios atletikos maniežas, ir galiausiai atidarėme atstatytą Dariaus ir Girėno stadioną. Tai buvo didžiausia braškė ant torto. Mūsų stadionas kainavo apie 43–44 mln. eurų. Šiandien už tokią sumą jau nepastatytume“, – konstatuoja Kauno meras ir pabrėžia, kad baseiną už 27 mln. eurų miestas pastatė iš savo pinigų – Vyriausybė nė vienu euru neprisidėjo. „Šalia kyla „Mokslo sala“ – tai jau sudėtinis projektas. Pabaiga numatyta kitų metų rudenį. Aleksote Inovacijų pramonės parko angaro konversijos darbai vyksta, visa infrastuktūra jau paruošta – ta teritorija nebus tuščia, tai puiki vieta aukštosioms technologijoms, tik jos bus kuriamos ne danguje, o ant žemės“, – darbus, kurie persikelia ir į kitus metus, primena meras.

„Žinoma, šiemet daugiausia statybos darbų. Parkus jau anksčiau sutvarkėme, šiemet atgijo Kauno simboliais vadinami Santaka, Ąžuolynas. Dabar darbai legendiniame Kauno dainų slėnyje prasidėjo, – toliau vardija V. Matijošaitis ir neslėpdamas ironijos stebisi: – Man visada kyla klausimas, kodėl anksčiau valdžia nenorėjo miesto tvarkyti, nebent kokį paminklą ar auksinį tualetą pastatyti. Jis, beje, per kelerius metus supuvo ir mes jį išvežėme.“

Vardydamas didžiuosius darbus Kauno vadovas priminė, kad Kaunas ir toliau užtikrintai demonstruoja aukščiausius rezultatus švietimo srityje, gali džiaugtis, kad šildymas mieste kainuoja pigiausiai Lietuvoje, o per pastaruosius ketverius metus Kaune pėsčiųjų perėjose nežuvo nė vienas pėsčiasis.

„Paskutinis atvejis buvo Šančiuose. Aš kaip tik tada buvau Japonijoje – jie neturi tokių problemų, kad pėsčiųjų perėjose žūtų žmonės, nes prieš perėją vairuotojus pasitinka nupiešti rombai ir perspėja. Kalbėjau tuomet telefonu su kolegomis ir pasakiau: reikia piešti rombus. Buvo daug diskusijų, ką tie mūsų nupiešti rombai reiškia, bet statistika kalba geriausiai – nė vieno žuvusiojo perėjose per ketverius metus. Pats geriausias rodiklis“, – pabrėžia V. Matijošaitis.

Tai didelė gėda

Kauną, savivaldybę ir Lietuvą neabejotinai sudrebino vadinamasis stiklainių skandalas, kai buvo sulaikytas kyšininkavimu įtariamas savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas, o pas jį rasta įspūdinga pinigų suma stiklainiuose.

„Tą dieną, kai pas jį darė kratas, mes dar čia juokavome. Paskui mane vaikšto tos tarnybos, bando ką nors surasti. Tačiau, kai tuos stiklainius surado, buvo nebejuokinga nė vienam iš šito pastato. Tai didelė gėda. Tikiu, kad pas mus antro tokio atvejo nebus. Mūsų pozicija griežta, kategoriška: su vagimis nedirbame“, – tikina V. Matijošaitis.

Anot jo, žmonės skirtingi: vieni – godesni, kiti – mažiau, vieni užsidirba, kiti stengiasi apiplėšti, pavogti ar kitais būdais susiorganizuoti. „Džiaugiuosi, kad per aštuonerius mano darbo metus pareigūnai išvedė tik jį vieną, kad jis neįvėlė kitų kolegų. Pasitikėjau. Jo aplinkos žmonės per daug garbingi žmonės, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas. – Klysti yra žmogiška, o tokių visada visur atsiranda. Jeigu palyginsiu Matijošaičio ir Kupčinsko valdymo laikotarpius – laikas beveik tas pats. Sunku įsivaizduoti, kaip jausdavosi konservatoriai, kai pas juos kas metus išvesdavo su antrankiais ir net ne po vieną. Galime daug kalbėti, bet ne visi šventi, ir kartais tas lašelis deguto gali sugadinti visą medaus statinę.“

Galime daug kalbėti, bet ne visi šventi, ir kartais tas lašelis deguto gali sugadinti visą medaus statinę.

Į Kauną žiūri su pagarba

Paprašytas pažvelgti į 2023-iuosius, kurie neišvengiamai pažymėti rinkimų į merus ir savivaldybių tarybas žyme, V. Matijošaitis tikina, kad viskas yra pačių kauniečių rankose: „Jie yra darbdaviai, kurie renka merą, tarybos narius ir suteikia jiems įgaliojimus veikti. Žmonės mato, koks Kaunas yra šiandien, kaip atrodo sutvarkytos gatvės, atgaivinti architektūros objektai, atnaujinti parkai, skverai ir aikštės. Dar viena naujiena – po Europos kultūros sostinės metų 2023-iaisiais Kaunas vėl atkreips dėmesį į save – „Žalgirio“ arenoje vyks Eurolygos finalo ketvertas. Kažkada iš mūsų miesto šaipydavosi, o dabar į Kauną žiūri su pagarba.“

„Tvarkėme parkus, darželius, dabar statysime tiltus, – juokiasi Kauno miesto vadovas ir čia pat ima vardyti planus: – Tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, taip pat dirbame prie šliuzo per hidroelektrinę projekto – norisi, kad ši idėja neliktų vien tik idėja. Kėdainių tilto statybos pirkimą jau esame paskelbę, nes kainos keitėsi. Žinant, kad Vyriausybė mus labai myli ir skirs lygiai nulį pinigų... bet ką gali žinoti, gal ir pridės ką nors. Tada greičiau pastatytume, o jeigu nepridės, statysime šiek tiek ilgiau. Iš Nemuno salos į H. ir O. Minkovskių gatvę suplanuotas pėsčiųjų tiltas, iš Brastos gatvės į Senamiestį – tiltas pėstiesiems ir dviratininkams, o Petro Vileišio tiltas liks transportui.“

Pasak V. Matijošaičio, Ašigalio gatvėje iškils dar vienas viadukas, kad į bet kurią pusę iš miesto būtų galima išvažiuoti ir sumažėtų transporto srautai kitose miesto vietose. Tunelio gatvėje senojo pėsčiųjų viaduko vietoje dabar statomas naujas, pradėta vadinamojo Trijų Mergelių tilto per Nemuną rekonstrukcija.

Dėmesys: geriausiu įvertinimu Kaunui V. Matijošaitis laiko kadenciją baigusio Prezidento V. Adamkaus nuomonę. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Planuose, mero teigimu, akys krypsta ir į švietimo ir ugdymo įstaigas: numatyta rekonstruoti Tirkiliškių pradinę mokyklą, o Vijūkuose planuojama statyti naują mokyklą. „Nori ar nenori, bet vis tiek po truputį jungiasi Kaunas ir Kauno rajonas, žmonės važiuoja čia dirbti. Verslas mieste stato daugiabučius, o už miesto, Kauno rajone, kyla privatūs namai. Turėsime eiti Garliavos link, į miesto pakraščius, kad gerintume žmonėms infrastruktūrą, mokyklas, darželius. Pirmiausia, žinoma, Aleksotas“, – dėsto Kauno meras ir prasitaria labai laukiantis, kad greičiau būtų išspręstas ginčas dėl 8 ha teritorijos Julijanavos gatvėje, kurią miestas buvo išvalęs ir pasilikęs viešosioms reikmėms. „Ten planuota statyti naują mokyklą ir sporto paskirties objektus vaikams, gal dar vaikų darželį. Tokių objektų labai reikia“, – įsitikinęs miesto vadovas.

Paklaustas, ko palinkėtų kauniečiams Naujiesiems metams, V. Matijošaitis nedaugžodžiavo: „Sakau nuoširdžiai: savo miestui visada linkiu tik viso ko geriausio.“