Architektai vis prabyla, kad tunelis nuo "Lituanicos" iki Šv.Gertrūdos g. ar net Karaliaus Mindaugo pr. atpalaiduotų Kauno senamiestį nuo automobilių srauto. Pasirodo, tarpukariu toks tunelis buvo suprojektuotas.

Tunelis tarp tuomečio Seimo (dabartinės Gimnazijos g.) ir Jonavos g. – vienas įdomiausių tarpukario laikotarpio Kauno miesto infrastruktūros tobulinimo planų. Juo buvo siekiama pagerinti susisiekimą tarp miesto centrinės dalies ir Vilijampolės.

Tunelio idėja susiformavo apie 1930 m. "Jau statant Petro Vileišio tiltą per Nerį Susisiekimo Ministerijoje buvo keliamas klausimas apie labai nepatogų pravažiavimą tarp šio tilto ir miesto centro kaip dėl krypties ir siaurumo gatvių, kuriomis tenka važiuoti, taip pat ir dėl žemos jų lygmės Nerio atžvilgiu, dėl ko pavasarį jas užlieja ir susisiekimas su Petro Vileišio tiltu laike potvynių visai nutraukiamas. Jau tuomet Susisiekimo Ministerijoje įsivyravo nuomonė, kad vienintelė racionali išeitis – pastatyti tunelį tiesiog šio tilto kryptimi ir su išėjimu į Lukšio gatvę Seimo gatvės link", – buvo rašoma tuo metu.

Netrukus nuo sumanymo buvo griebtasi ir konkrečių darbų – buvo atlikti grunto tyrimo darbai, po kurių prieita prie išvados, kad gruntas tokiam projektui yra tinkamas ir kad "tunelio skliautai bus smėlio, o apatinė dalis – molio".

Tyrinėjimo darbams buvo numatytos penkios gręžimo stotys. Išgręžus tris bandomuosius gręžinius, darbus atlikęs meisteris Karolis Norvaiša reziumavo, kad "pasirodė visur vienodas gruntas ir užeita daug akmenų".

Vis dėlto, nepaisant to, kad buvo ištirtas gruntas, paruoštas inžinieriaus M.Vilkelio projektas ir numatyta detali tunelio statybos sąmata (1002600 litų) – įspūdingų užmojų projektas nebuvo įgyvendintas.

Tuometę situaciją taikliai apibūdino tūlas Kauno miesto pilietis A.Poška-Vytis, kuris laiške Kauno miesto burmistrui rašė: "Negalima sakyti, kad toks planas būtų blogas, bet paprastas Kauno pilietis, kuriam prisieina keliolika kartų žygiuoti iš Slabados į Kauną ir atgal, sako, kad tai ne planas, bet pasityčiojimas, kaip tai jau kartą atsitiko su Kauko gatve, kur žlugo milijonai litų, o naudos jokios. Judėjimas į Slabadą auga ne dienomis, bet valandomis ir dabartinis susisiekimas reikalauja ne planų, bet skubių žygių. Šiais krizės laikais apie tunelį negali būti ir kalbos."

Kiek pakoreguotu, atviro tunelio, pavidalu mintis atgimė ir vėlyvuoju sovietmečiu. Apie požeminį tunelį šioje pat vietoje vis prabyla ir kai kurie šiandieniai architektai.

(Parengta pagal KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) informaciją.)