Šventės kulminacija prie Kauno pilies: šiemet apdovanotųjų už nuopelnus Kaunui

Kauno pilies papėdėje – per festivalio „Operetė Kauno pilyje“ koncerto pertrauką nuskambėjus Tautiškai giesmei, miesto meras Visvaldas Matijošaitis įteikė būriui kauniečių savivaldybės apdovanojimus.

Šiemet tokių apdovanotųjų rekordiškai daug – 54. Tiek Kaunui nusipelniusių įvairių profesijų atstovų, tarp kurių – ir visų mieste įsikūrusių universitetų vadovai, apdovanoti 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklais, pasidabruotais Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliais, Kauno kultūros premijomis bei Kauno miesto simbolio – Tauro skulptūrėlėmis.

Portalas kauno.diena.lt pakalbino 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu apdovanotus tris garsius kauniečius: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių, žinomą kardiochirurgą profesorių Rimantą Benetį, Kauno arkivyskupą metropolitą Kęstutį Kėvalą ir nusipelniusį Lietuvos trenerį, daugiau kaip 20 metų dirbusį Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandoje ir Lietuvos rinktinėje, Lietuvos sveikatos universiteto garbės daktarą Aleksandrą Kosauską. Visų jų klausėme to paties: ką jiems reiškia šis garbingas apdovanojimas?

Šventės kulminacija prie Kauno pilies

R.Benetis prieš atsiimdamas jam skirtą 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklą buvo linkęs kuklintis: „Nevertinu šio apdovanojimo kaip asmeniškai skirto man, nors, be abejo, malonu ir garbė jį gauti. Vertinu tai, kaip dėmesį visai akademinei bendruomenei, o savo asmenyje – visam Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, kurio bendruomenę sudaro apie 30 tūkst. žmonių. O atsidėkodamas Kaunui, noriu pasakyti, kad jis gražėja ir, pats tapdamas patrauklesnis, tokiu daro ir mūsų universitetą – ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams.“

Rimantas Benetis / Justinos Lasauskaitės nuotr.

K.Kėvalas prieš gaudamas šį garbingą apdovanojimą portalui kauno.diena.lt teigė: „Pirmiausiai tai – nepaparastai didelis įpareigojimas, nes esu šiose pareigose neseniai. Ir, manau, kad dar neturiu ypatingų nuopelnų. Priimu jį, kaip didelį miesto pasitikėjimą ir įpareigojimą dirbti bendram Kauno bendruomenės labui. Ir jaučiu, kad tą apdovanojimą gaunu ne aš vienas, bet visa tikinčiųjų bendruomenė, kuriai atstovauju. Daugiau – ji. Taip pagerbti miestiečiai, kad meldžiasi už Kauną. Man, kaip kauniečiui, tai – didelė garbė, nors manau, kad yra daug labiau to nusipelniusių žmonių.“

Kęstutis Kėvalas / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jautri buvo ir A.Kosausko išpažintis. Jis taip pat akcentavo, kad yra gimęs bei užaugęs Kaune. Ir buvo bei bus Kauno patriotas. „Apie savo vaikystę Žaliakalnyje – prie Sporto halės aš pasakoju savo knygos „Aleksandras Kosauskas – Treneriukas“ įžangoje, po ko sulaukiau ne vieno teigusiojo, kad išjudinau jų širdyse vaikystės prisiminimus, skambučio. Esu Lietuvos prezidentų apdovanotas ir Komandoro kryžiumi, ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, o prieš dešimt metų gavęs ir 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklą, bet šį naująjį savo apdovanojimą labai vertinu. Ir esu labai sujaudintas, kad mane dar prisimena“, – galiausiai neišlaikė nesusigraudinęs A.Kosauskas.