Santakoje – Vytauto Didžiojo laikus menantis lobis

Nemuno ir Neries upių santakoje statomų Krepšinio namų vietoje atliekami archeologiniai tyrimai, kurių metu rastas XV a. pradžiai priskiriamas lobis – Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Beveik 62 g sveriantys radiniai atiduoti Kauno miesto muziejui.

Lemtingas atsitiktinumas

Tyrimų vadovas, archeologas Algirdas Žalnierius pasakoja, kad aplinkybės, kuriomis surastas lobis, buvo paprastos, bet lemiamos: "Kasant trečią perkasą, buvo valomos jos sienelės ir tuo metu iš jų pradėjo byrėti pinigėliai. Galima sakyti, kad lobį pavyko surasti atsitiktinai. Jei lobis būtų užkastas keletu centimetrų toliau, jo nebūtume aptikę."

Praeitais metais, rekonstruojant Laisvės alėją, buvo rastos 350 puodynėje užkastos Žygimanto Augusto laikų monetos. Pasak A.Žalnieriaus, šiuos lobius skiria daugiau nei šimtas metų – Laisvės alėjoje rastas lobis mena XVI a., o Santakoje – dar ankstesnį.

Tą akimirką, pastebėjus pirmąją monetą smėlyje, širdis tikrai suvirpa. Tai lyg žvejui ištraukti didžiulę žuvį.

"Šis lobis priskiriamas XV a. pradžiai. Lobį sudaro Vytauto denarai bei Prahos grašiai. Vytauto denarai kaldinti iki Vytauto mirties (1430 m.), o Prahos grašiai kaldinti Čekijos karaliaus Vaclovo IV valdymo metais (1378–1419 m.). Iš viso rasti 52 Vytauto Didžiojo denarai bei 19 Prahos grašių. Numizmatai Prahos grašius prilygina dabartiniams Amerikos doleriams – Prahos grašiais atsiskaityti buvo galima didžiojoje dalyje Europos", – pasakojo archeologas.

Spėjama, kad iš Prahos grašių buvo kaldinami Vytauto denarai. Kauno santakoje surasti grašiai vėlyvi – lengvesni ir ne tokio gryno sidabro kaip ankstesni jų pirmtakai.

Radinių sąskaita

Santakoje lobį surado Metalo ieškiklių naudotojų klubo (MINK) narys Eugenijus Laursas.

Pasak archeologo A.Žalnieriaus, klubo nariai net keletą kartų per dieną atvažiuoja pagelbėti archeologams. "Esu ypač dėkingas lobį radusiam Eugenijui Laursui bei Markui Tokarevui, kuris monetas valė ir konservavo. Bendradarbiaujame jau kelerius metus, per visą laiką nebuvo jokių priekaištų, žmonės geranoriškai aukoja savo laiką ir prisideda prie paieškų. Jų dėka, tyrimų metu, be lobio, taip pat pavyko aptikti apie šimtą kitų metalinių dirbinių", – pasakojo jis.

D.Balčiūnas (iš kairės), J.Laurs ir A.Žalnierius pasakoja, kad radus lobį užplūsta ypatingi jausmai.

MINK narys E.Laursas teigė, kad radus lobį užplūsta daugybė jausmų ir visi jie yra teigiami.

"Tą akimirką, pastebėjus pirmąją monetą smėlyje, širdis tikrai suvirpa. Tai lyg žvejui ištraukti didžiulę žuvį – mylimam hobiui paaukoto laiko įprasminimas. Nuostabus jausmas, pirmą kartą pakėlus radinį, žinoti, kad nuo to laiko, kai kažkas jį pametė arba paslėpė, esi pirmasis žmogus jį laikantis rankoje. Be to, jautiesi reikalingas tiek klubui, tiek archeologams, tiek visiems žmonėms, nes praėjus kuriam laikui lobis atsidurs muziejaus ekspozicijoje, kur jį galės apžiūrėti visi norintys", – pasakojo E.Laursas.

Jo teigimu, šis rastas lobis jam yra ne pirmas: "Esu prisidėjęs prie Laisvės alėjoje rasto lobio surinkimo, tad galima teigti, jog esu radęs pusantro lobio."

Ypatinga vertė

Archeologo A.Žalnieriaus teigimu, profesionalių tyrinėjimų metu lobiai dažniausiai yra aptinkami atsitiktinai, vykdant kokius nors žemės judinimo darbus: "Pavienių pinigų, ypač atsiradus metalo ieškikliams, pavyksta aptikti gan daug, tačiau tokį lobį mano komandai pavyko aptikti pirmą kartą."

Kas yra lobis, kiekvienas suvokia individualiai. Archeologas tvirtina, kad niekada neturėjo didelio potraukio numizmatikai, tačiau monetų lobiai, palyginti su kitais radiniais, turi didesnę rezonansinę vertę, ko negalima pasakyti, pavyzdžiui, apie surastą didelę sankaupą senovinių koklių, kurių istorinė vertė gali būti net didesnė.

Pasak A.Žalnieriaus, monetų teigiama savybė ta, kad remiantis jų kaldinimo metais, galima nustatyti kultūrinio sluoksnio ankstyviausią datavimą, tačiau aklai pasitikėti monetomis nereikėtų, nes jos galėjo būti pamestos daug vėlyvesniais, nei kaldinimo, laikais.

Lobį priėmę Kauno miesto muziejaus atstovai džiaugėsi naujais eksponatais ir ketina juos pristatyti visuomenei.

"Tai pirmasis tokios vertės lobis, atkeliavęs į muziejaus fondus. Mūsų pareiga ne tik užtikrinti tinkamas saugojimo sąlygas, kad lobis išliktų nepakitusios būklės, bet ir garantuoti šios muziejinės vertybės prieinamumą visuomenei. Šiuo metu vykdomi lobio skaitmeninimo darbai ir netrukus parengta informacija bus visiems prieinama LIMIS sistemoje. Be abejo, ateityje, lobis bus eksponuojamas ir muziejaus ekspozicinėse erdvėse", – teigia Kauno miesto muziejaus vyr. fondų saugotoja Jurgita Adomaitienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kavenskis

Kavenskis portretas
Nieko tokio uz tat po 500 metu gal ras Sabonio sarkofaga...

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
užgriebė senamiestį , pinigų švaistymas , sušikta pinigų traukykla krepšinio namai , kuriuos galėjo įrengti centriniame pašte , arba ažuolyne visam parke viso sporto . o ne niokoti puikias vietas šaliai apvaginėti

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
Pasidžiaugė keli ir tiek , jokios naudos miestui , nes miestą valdo parazitai. O visose lobių vietose , turėtu būti įrengtos su apšvietimu stiklinės imitacijos , su pilnu aprašymu ir gylių , koordinatėmis . Kad visi rastu nuostabumą . Bet kai miestą valdo parazitai , tai taip ir nyksta paprastumu .
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių