S. Skvernelis žada, kad pensijos didės iki 400 eurų

„Kitų metų vasarą vidutinė senatvės pensija bus 400 eurų. Taip bus, jeigu nepadarysim lemtingo posūkio, nepasuksim valstybės atgal“, – teigė Kaune su rinkėjais antradienį susitikęs S. Skvernelis.

Nors pensijos nėra didelės, jis pažymėjo, kad jos nebuvo „atiminėjamos“, taip pat pabrėžė, kad per dvejus metus paaugo 100 eurų.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 344 eurai, o turint būtinąjį socialinio draudimo stažą –363 eurai.

Pasak S. Skvernelio rinkimų kampanijos komunikacijos vadovo Skirmanto Malinausko, daugiau apie galimybes nuo kitų metų vasaros pradžios padidinti pensijas iki 400 eurų kandidatas į prezidentus papasakos ateinantį ketvirtadienį, 9 val., naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje.

Apie kritiką dėl Astravo AE

S. Skvernelis susitikime su rinkėjais Kaune tikino nesuprantąs kodėl yra taip kritikuojamas dėl pasiūlymo Baltarusijai apie Astravo atominę elektrinę – esą tikslas buvo padaryti viską, kad „būtų apsaugoti Lietuvos žmonės“. O jį kritikuojantys, S. Skvernelio manymu, žaidžia dvigubus žaidimus – ne tik, kad nesustabdė šio projekto, bet ir neva kolaboravo.

„Lengva liežuviu malti ir pasakyti, sėdint apkasuose, kad Astravo AE neturėjo būti. Ar buvo verta pabandyti? Sakė, kad kvailystė. Pasakysiu paprastai - jeigu kada nors pradės veikti ir, neduok Dieve, ten kas nors atsitiks, aš negalėsiu pažiūrėti nei jums į akis, nei savo šeimai, nei vaikams, jeigu nebūčiau išnaudojęs visų galimybių. Nors mane ir kvailiu vadino, ir visokiais žodžiais, bet aš padariau viską, kad apsaugočiau kiekvieną Lietuvos žmogų“, – susitikime antradienį kalbėjo S. Skvernelis.

Jo teigimu, šiandien daugiausia neigiamų replikų sulaukia iš tų, kurie galėjo sustabdyti Astravo projektą. Anot S. Skvernelio, jam nesuprantama, kaip galima „kiaulės akimis“ kritikuoti patiems „nieko nepadarius“.

„Šiandien politikai, kurie tuo metu kolaboravo, nesuprantu, kokios sąžinės reikia turėti, įsitaisę kiaulės akis sako, žinote, jie nieko nepadarė, kad šita elektrinė nepradėtų veikti. Įstatymai priimti, elektra neperkama, tarptautinės organizacijos pripažįsta, kad konvencija pažeista, iš teisės pusės problema pakelta į aukščiausią tarptautinį lygmenį“, – teigė kandidatas į prezidentus.

Jis taip pat pažymėjo, kad energetikos srityje jo Vyriausybė pradėjo vykdyti projektus, kurie Lietuvoje nebuvo liesti 30 metų.

„Mes ir sinchronizacijos projektą darome, kurio trisdešimt metų niekas nedarė. Mes esame Rusijos-Baltarusijos energetiniame žiede – žinot šitą? Trisdešimt metų ši problema buvo. Kodėl tik mūsų Vyriausybė pradėjo tai daryti? Ir rado pinigus, ir susitarė su kaimynais, broliais, kurie kitaip mąstė – latviais, estais. Bet mes jau vėluojame – nes ana pusė bus pasiruošusi pirmiau tuos žingsnius padaryti“, – Vytauto Didžiojo universitete susitikime su rinkėjais sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis kovo pradžioje laišku kreipėsi į Baltarusijos ministrą pirmininką Sergejaus Rumasą su pasiūlymu apsvarstyti galimybę vietoj Astravo AE plėtoti modernią dujinę elektrinę.

Antradienį paskelbta, kad Lietuva gavo S. Rumaso atsakymą. Jame Baltarusijos premjeras teigia, kad 2010 metais Lietuvai buvo oficialiai pasiūlyta dalyvauti statant AE, ir tai būtų leidę užtikrinti nebrangios elektros energijos tiekimą Lietuvai ir suteikę jai galimybę tiesiogiai prisidėti prie šio projekto realizavimo.

„Kai dėl Jūsų pasiūlymo, išdėstyto 2019 metų kovo 7 d. laiške, statyti dujų elektrinę vietoj atominės, noriu informuoti, kad Baltarusijos AE statybos projektas yra baigiamajame realizavimo etape“, – rašoma rašte.

Lietuvoje nuo vasario pradžios įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika. Anksčiau buvusio garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena neliko, nustatyta, kad perkant elektrą prioritetas teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių. Šios taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo AE. Po to Baltarusijos elektros energija į Lietuva nebus įleidžiama.

Ragina abiejuose referendumuose balsuoti „taip“

S. Skvernelis siūlo artėjančiuose referendumuose balsuoti „taip“. Tiek dėl pilietybės išsaugojimo, tiek dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.Jo teigimu, po 1990 kovo mėnesio iš Lietuvos išvykę piliečiai turi teisę, įgydami kitos valstybės pilietybę, išsaugoti įgimtą Lietuvos pilietybę.

Premjeras taip pat tikina, kad dvigubos pilietybės termino nebereikėtų naudoti - esą jis turi neigiamą konotaciją.

„Jei pasakai, kad kažkas turės dukart už tave daugiau – kaimynas, artimasis... Gal ir nereikia to dvigubai daugiau. Kalba eina, ar tas maždaug milijonas žmonių, kurie yra išvykę ar išvaryti iš Lietuvos dėl ekonomikos, teisingumo nebuvimo, ar jie mums svarbūs, ar ne. Man tai labai svarbūs“, – teigė Kaune su rinkėjais susitikęs S. Skvernelis.

Referendumai dėl pilietybės išsaugojimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo vyks gegužės 12 dieną kartu su Prezidento rinkimais.

Aiškinsis dėl CŽV kalėjimų Lietuvoje

S.Skvernelis tikina, kad būdamas šalies vadovu, aiškinsis, kas atsakingas už Lietuvoje veikusius JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimus.

„Taip, kelsiu kalėjimų klausimą. Visuomet, kada ateina į Vyriausybę sprendimas, kad mums reikia į depozitą dėti 100 ar 130 tūkst. eurų, kad būtų išmokėta tiems asmenims, kurie galimai buvo kankinami, visąlaik klausiu prokuroro - kaip tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi pasakyti, kas buvo, kas už tai atsakingas, kas tuos pinigus, dolerius lagaminėlyje į Lietuva įvežė, kur jie buvo paskleisti. Atsakymo nėra“, - sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) praėjusiais metais paskelbė, kad 2005-2006 m. Lietuvoje veikė slaptas JAV CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.

EŽTT priteisė 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje. Kaip teigiama JAV pareigūnų, jis priklausė „Al Qaedai“ ir prisidėjo prie Rugsėjo 11-osios išpuolių. Šiuo metu Abu Zubaydah yra kalinamas Kuboje, Gvantanamo bazėje.

JAV Senatas 2014 metų pabaigoje paviešino ataskaitą apie CŽV veiklą, kurioje rašoma apie įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimo centruose po teroristinių Rugsėjo 11 dienos išpuolių. Nors ataskaitoje šalys įvardintos nebuvo, kelios nevyriausybinės organizacijos, o taip pat ir kalinto A. Zubaydah advokatė tikino, kad tai vyko ir Lietuvoje. Šalyje veikęs centras vadintas „violetiniu“. Lietuvos pareigūnai CŽV kalėjimo buvimo nepripažįsta.