Putvinskio gatvės dieną – pramogos visiems

Nuimti visi užraktai

Putvinskio gatvės dienos šventė į Kauną sugrįžo jau trečią kartą. Tiesa, šįsyk su kur kas didesne pasiūla.

„Prie šventės prisijungė partneriai iš kitų miesto vietų. Sulaukėme labai daug pačios gatvės iniciatyvų, – Kauno menininkų namų viešųjų ryšių koordinatorė Paulina Drėgvaitė juokavo, kad programai augant tokiais tempais, teks keisti ir pačios šventės formatą, ir dislokaciją. – Organizuoti V.Putvinskio gatvės festivalį, trunkantį savaitę, o į žemėlapį įtraukti ne tik V.Putvinskio, bet ir aplinkines centro gatves, kaip tai įvyko šiemet.“

Atgavusi Kauno evangelikų reformatų bažnyčią, įsikūrusią E.Ožeškienės g., bendruomenė vidun pakvietė visus Putvinskio gatvės dienos lankytojus. Atviras tik ypatingomis progomis, užsukti kvietė ir Velnių muziejaus sodelis, kuriame iki šiol tebeauga dailininko Antano Žmuidzinavičiaus sodinti medžiai.

Visi norintys galėjo pasivaikščioti P.Mažylio gimdymo namų koridoriais, įsitaisyti bankroto konsultantų balkone ar stabtelėti 49-uoju numeriu pažymėto namo laiptinėje, kurio istoriją pasakojo ne tik skaidrės ant sienos – įsitaisę prie lauko durų praeivius puodeliui arbatos kvietė, o desertui ne tik šokoladinius saldainius, bet ir įdomius pasakojimus siūlė pirmojo namo šeimininko sūnus Paulius Černeckis su žmona.

Už lipdukus – prizas

Mažųjų šventės dalyvių laukė iš Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos laikinai į Kauno menininkų namų terasą persikėlusi „Žaisloteka“.

Čia jauniausi kauniečiai galėjo ne tik pasiskolinti žaislus, bet juos ir išmainyti. Keli vaikai, anot bibliotekininkių, tai ir padarė. Likusieji gi mielai vietoje dėliojo dėliones, bandė įveikti paslapčių dėžučių užraktus arba pro specialius akinius stebėjo, kaip lazerio spindulys ant medinės lentelės ar dirbtinės odos skiautės piešia jų atvaizdus.

Šalia Kauno menininkų namų prisišliejo „Mokslo kavinė“, su padėklu kosminių skrebučių, čili šokoladu, kanapių arbata ir braškiniu glotnučiu. Gestų kalbos mokytojai, su mikliomis rankomis ir būriu smalsuolių. Blusturgis, su moliniais indais už 8 Eur, odiniais papuošalais ir ant virvių sukabintais rūbais.

„Drąsiau, išbandykite savo jėgas“, – mesti kauliuką ir atsistojus ant atitinkamo langelio atsakyti į klausimą, kaip sumažinti skurdą arba ugdyti toleranciją kitataučiams kvietė „Romuvos“ kino teatro organizuojamo žaidimo kuratorė Skaistė.

Susidorojusius su užduotimis ji apdovanojo lipdukais. 

„Kuo daugiau renginio vietų aplankysite, tuo daugiau lipdukų surinksite. Nugalėtojų laukia „Romuvos“ kino teatro bilietai“, – stebinčių ir svarstančių azartą kurstė Skaistė.

Akmenų meditacija

Atokiau nuo Kauno menininkų namų šurmulio, Emanuelio Levino skvere, esančiame šalia funikulieriaus, šventės dalyviai mėgavosi vėlyvais pusryčiais ir istoriniais pokalbiais apie nelietuvišką Kauną. Veltui arba už simbolinę kainą siūlomomis knygomis ar intriguojančia šachmatų partija.

„Tėtis labai gerai žaidė šachmatais, todėl vaikystėje dažnai prie lentos dviese susėsdavome. Dabar jau primiršau šį žaidimą“, – žvelgdamas į figūras stumdančią vyrų porą, kaunietis Tomas nebuvo pasiruošęs iššūkiui.

Kelias minutes patrypčiojęs prie stalo, galiausiai jaunuolis pritūpė aikštelėje prie akmenų ir iš jų bandė pastatyti kuo aukštesnį bokštą.

„Esu girdėjęs, kad upėse, miškuose randami akmenys be jokių įrankių sustatomi į kompozicijas. Be jokių įrankių jie ir išlaiko pusiausvyrą. Kartais pastatomi net 1,5 m aukščio bokštai, o šis menas vadinamas meditaciniu“, – ant žemės išbarstytus skirtingų dydžių akmenis rinkęs kaunietis šventinį pasivaikščiojimą žadėjo baigti ne vakariniu koncertu prie Kauno menininkų namų, o pusvalandžiu restorano „Pompėja“ aikštelėje.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjus čia į judesio sūkurį įtraukė šokio studijos „In*Beat“ inicijuotas pirmasis Kaune šokio maratonas. Skambant džiazui, hiphopui, rokui ir kito stiliaus muzikai, aikštelėje tris valandas šoko ir mėgėjai, ir profesionalai.