Profesinę šventę tradiciškai paminėdavę plaukdami laivu, šiemet Kauno architektai nusprendė kilti į dangų. Skristi tiesiogine prasme galės trečiadienį paskelbtas Kauno krašto Metų architektas bei kiti laureatai.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas juokavo, kad liepos 1 dieną minimą Tarptautinę architektų dieną sunkmečiu galima švęsti net ir ore. Tiesa, ši pramoga - dovana. Paskraidinti šventės dalyvius lėktuvu yra pažadėjęs S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas.

Skraidymo proga šventės kupiūra pasirinkta - dešimties litų banknotas, ant kurio vaizduojami legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas. Kita vertus, kupiūra - tai ženklas, kad pieštuko ir liniuotės meistrams neprošal turi turėti su savimi pinigų.

„Šiemet sunkūs laikai su rėmėjais - jų yra, bet ne tiek daug, kaip anksčiau“, - pridūrė D.Šarakauskas. Nepaisant to, šventėje žadamas ir koncertas, ir sumuštiniai. Kurie stipresni ir taiklesni, architektai aiškinis futbolo aikštėje, kurią atstos aerodromo platybės.

Įžanga į vakarinę renginio dalį vyks Architektų namuose. Oficialią apdovanojimų ceremoniją pradės diskusija apie Kaune rengiamus architektūrinius konkursus. Tai nauja Kaune minimos Architektų dienos šventės programos dalis.

„Matyt, jau laikas pagalvoti, ką daryti, kad jie vyktų geriau,“ - svarstė Kauno architektų vadovas. Šventės intriga - parodos-konkurso „Architektūra: Kaunas 2009“ laureatų bei Metų architekto paskelbimas. Šios kasmetinės parodos tikslas - išaiškinti geriausius Kauno regiono architektų darbus bei parodyti naujausios architektūros panoramą.

Kauno architektų namuose eksponuojamos parodos-konkurso darbus vertins komisija, kurią šiemet papildė žinomas Japonijos architektas Riken Jamamoto. Specialiais Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus diplomais bus apdovanoti geriausių architektūros, interjero, urbanistinio projektų autoriai, sėkmingiausi debiutantai. Kažkuris darbas bus apdovanotas specialiojoje kategorijoje.

Svariausias įvertinimas - Metų architekto vardas. Pernai jis suteiktas architektui Eugenijui Miliūnui.