Prie Kauno marių formuojami sklypai pasėjo nerimo

Gyventojų nerimas

Kaišiadorių rajono gyventojai su „Kauno diena“ pasidalijo skundu, kurį kartu adresavo tiek savivaldybei, tiek Nacionalinei žemės tarnybai ir aplinkosaugininkams. Vietiniai susirūpino viena teritorija ties Kauno mariomis, nes, suformavus sklypus, pradėtos gražaus kampelio pertvarkos.

Žmonės į įvairias institucijas kreipėsi dėl teritorijos, patenkančios į Kauno marių regioninio parko rekreacines zonas. Ji yra prie Kauno marių, tarp Rumšiškių ir Kapitoniškių, ties Dovainonių kaimu. Ši erdvė patenka į Kauno marių regioninio parko rekreacinę zoną, o dabar čia suformuota keletas privačių žemės sklypų.

„Šioje vietoje Kauno marių pakrante poilsio ir rekreacijos tikslais aktyviai naudojasi aplinkiniai gyventojai ir iš kitų vietovių atvykstantys lankytojai su šeimomis: vyksta žygiai gamtoje, sportiniai užsiėmimai, maudomasi ar tiesiog pasyviai ilsimasi. Pakrantė pamėgta ir žvejų“, – apie tai, kad teritorija naudojama visuomenės poreikiams, dėstė Kaišiadorių rajono gyventojai.

Jie aiškino, kad pakrantė eina lygiagrečiai sklype esančiu keliu. Neseniai žmonės pastebėjo, kad prie kelio atsirado ženklų „Privati valda“. Aplink jau prasidėjo pokyčių, kurie gali pakeisti mėgstamą vietą iš esmės.

Pokyčiai: anksčiau buvo galima laisvai vaikščioti Kauno marių pakrantėje, o dabar pasitinka ženklas „Privati valda“. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

„Pastebėjome iškirstų didelių medžių, o tai regioniniame parke turėtų būti neleistina. Be to, atsirado ženklų, žyminčių galimai būsimas tvoros statybas. Taip tęsiant teritorijos „tvarkymą“ pamažu niokojamas kraštovaizdis, iškertant pavėsį teikiančius brandžius medžius, ir visuomenei užkertamas kelias naudotis Kauno marių rekreacinėmis zonomis, dingsta galimybė prieiti prie vandens ir čia ilsėtis ar žvejoti“, – vietiniai abejojo, ar medžiai kertami teisėtai, todėl institucijų prašė situaciją ištirti ir išsiaiškinti, ar pakrante toliau galės naudotis žmonės.

Medžių kirtimai

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius Karolis Petkevičius „Kauno dienai“ nurodė, kad dėl prašymo išduoti leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos, intensyviai genėti saugotinus želdinius niekas nesikreipė ir jis tokiems darbams nebuvo išduotas. Vis dėlto specialistas pažymėjo, kad teritorijoje kirsti nesaugomi medžiai, o jiems leidimų esą nereikia.

„Savivaldybės administracijos specialistams apžiūrėjus nurodytą vietą, buvo nustatyta, kad toliau esančiame privačiame žemės ūkio paskirties sklype buvo iškirsti nesaugotini želdiniai, kuriems kirsti leidimas nereikalingas. Taip pat buvo matyti, kad tvarkomas tuo metu apleistas (apaugęs krūmais) privatus žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Todėl informuojame, kad Kaišiadorių gyventojų pateikto pranešimo nurodytoje vietoje saugotini želdiniai kertami nebuvo“, – rašoma dienraščiui atsiųstame komentare.

Kirtimai: savivaldybė nurodė, kad iškirsti nesaugomi medžiai, kuriems leidimų nereikia. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

„Atsižvelgiant į tai, kad minima teritorija (sklypas) patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją, būtent Kauno marių regioninis parkas turi patvirtintus tvarkymo planus, todėl reikėtų analizuoti, ar turimuose planuose galima statyba. Svarbu paminėti ir tai, kad bet kokias statybas minimoje teritorijoje pirmiausia reikia derinti su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (ASTD)“, – kur toliau kreiptis, nurodė savivaldybė.

Pastebėjome iškirstų didelių medžių, tai regioniniame parke turėtų būti neleistina.

Saugomos teritorijos

ASTD dienraščiui patvirtino, kad su gyventojų skundu susipažino ir žmones ramina, kad statybos čia negalimos.

„Panešime minimas žemės sklypas yra Kauno marių regioninio parko konservacinio prioriteto zonoje, Kauno marių kraštovaizdžio draustinyje. Ši Kauno marių regioninio parko vieta turi ir Europos Bendrijos svarbos saugomos teritorijos „Natura 2000“ teritorijos statusą, todėl taikomi Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad šis Kauno marių pakrantės ruožas gali būti aktyviai naudojamas ne rekreaciniais, bet pažintiniais tikslais, šioje vietoje nėra nei poilsiaviečių, nei stovyklaviečių, nei atokvėpio vietų“, – gyventojams aiškino direkcijos atstovai.

Pasak ASTD specialistų, žemės ūkio paskirties nuosavybės teise valdomame žemės sklype krūmų ir medžių kirtimą reglamentuoja LR želdynų įstatymas. „Direkcijos žiniomis, žemės sklypo savininkas medžiams ir krūmams kirsti nusamdė įmonę, kuri 2022 10 22 kreipėsi į ASDT su paklausimu dėl papildomų ribojimų pjauti krūmynus ir medžius minėtame sklype. Direkcija išdėstė, kad tikslinga atlikti želdinių inventorizaciją, kad saugotiniems medžiams ir krūmams kirsti reikia gauti savivaldybės (seniūnijos) leidimą. Dėl iškirstų medžių teisėtumo pagal kompetenciją tyrimą vykdo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija“, – rašoma gyventojams adresuotame atsakyme.

Kauno marių regioninio parko patarėja Nijolė Eidukaitienė „Kauno dienai“ papildomai pažymėjo, kad sklypo savininkas tiesiog tvarko teritoriją pagal nustatytą tvarką, nes buvo sulaukęs baudų dėl apleisto sklypo.

„Mes buvome nuvykę į vietą, ten jokių tvorų nėra. Be to, ten nėra oficialaus kelio, tik žvejų išvažinėtas takelis. Kiek žinome, savivaldybė tik ruošiasi išpirkti dalį sklypo, kad būtų įrengtas kelias. Mes taip pat būtume patenkinti, jei ten atsirastų pėsčiųjų ir dviračių takas, kurį būtų galima naudoti pažintiniais tikslais. Reikia pažymėti, kad statybos čia negalimos, o mes ir nematėme ženklų, kad kažką ruošiamasi statyti“, – nurodė N. Eidukaitienė.

Įvertino specialistai

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai taip pat įvertino Kaišiadorių rajono gyventojų skundą dėl minėtos teritorijos prie Kauno marių. Pasak ekspertų, 2023 m. sausį šis žemės sklypas buvo paveldėtas, tad naujasis savininkas pradėjo tvarkyti šio sklypo ribose jam priklausančią teritoriją.

„Sklypo ribose yra išvažinėtas kelias, tačiau pagal archyve esantį 2009 08 03 suderintą žemės sklypo planą bendrojo naudojimo 4 m pločio kelias yra pažymėtas už sklypo ribos. Atrodo, kad ilgą laiką vietos gyventojai tiesiog jiems patogiu būdu važiuodavo per privatų nenaudojamą sklypą.

Natūralu, kad vietos gyventojai nenori keisti per ilgus metus susiformavusių savo įpročių, tačiau sklypo savininkas turi visišką teisę uždrausti važiuoti per jo sklypą. Bet kokiu atveju, net ir aptvėrus sklypą tvora, prieiga prie paties vandens telkinio privalės būti palikta, tvora, jeigu tokia kažkada ir būtų, negalės būti iki pat vandens“, – komentavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas.

Anot jo, pagal dabar turimą informaciją (sklypo planą, situacijos įvertinimą vietoje) NŽT iš savo pusės, pagal savo kompetenciją, pažeidimų nemato.

Kelias: žmonės baiminasi, kad neliks prieigos prie vandens. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Aplinkosaugininkų vizitas

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai pažymėjo, kad birželio 3 d. buvo gautas pranešimas apie galimą pažeidimą Kaišiadorių rajone, prie Kauno marių pakrantės vedančio kelio.

„Kaišiadorių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nuvyko į įvykio vietą ir nustatė, kad pažeidimas buvo padarytas miško žemėje. Aplinkosaugininkai šiuo metu atlieka tyrimą dėl minimoje vietoje nukirstų krūmų“, – aiškinama dienraščiui atsiųstame komentare.

Pasak aplinkosaugininkų, Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Šis leidimas numatytas ir Lankymosi miške taisyklėse. Fiziniams asmenims turi būti sudarytos galimybės visą laiką laisvai lankytis miške.

„Taip pat informuojame, kad privataus sklypo apsitverti nedraudžiama, tačiau negalima užtverti prieigos į vandens telkinio pakrantę. Aplinkosaugininkų žiniomis, privataus sklypo teritorija neįeina į pakrantės apsaugos zonos ribą. Prie vandens esanti valstybinė žemė šiuo metu neužtverta. Fiziniams asmenims turi būti sudarytos galimybės visą laiką laisvai lankytis tiek prie telkinių pakrančių, tiek miške“, – kitų institucijų specialistų išvadoms antrino AAD.