„Prieš penkiasdešimt metų R. Kalanta paaukojo savo gyvybę, idant atkreiptų dėmesį į slogią nelaisvės situaciją okupuotoje Lietuvoje. Jo auka išjudino žmones, pasėjo protesto sėklas, kurios išaugino labai svarbius vaisius Atgimimo laikotarpiu. R. Kalanta visada išliks mūsų atmintyje kaip laisvės karys, kaip priminimas, kokia brangi yra laisvė, ir kiek aukų sudėta ant jos altoriaus“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė penktadienį apsilankė parodoje „1972. Pramušti sieną“, skirtoje R. Kalantos aukos 50-mečio minėjimui ir disidentinei raiškai sovietmečio Lietuvos mene, taip pat padėjo gėlių prie R. Kalantai skirto memorialo Laisvės alėjoje.

Protestuodamas prieš sovietų valdžią R. Kalanta Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė. R. Kalanta nepraėjus parai ligoninėje mirė. Šis įvykis išjudino režimo varžytą visuomenę ir paskatino spontaniškas demonstracijas.

Lietuvoje tai buvo pirmas susideginimo, protestuojant prieš okupacinę valdžią, atvejis.