KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF) kovą ir balandį vyko paskaitų ciklas "Pasiruošk brandos egzaminams su KTU". Visų užsiėmimų metu patyrę dėstytojai su 11–12 klasių moksleiviais dalijosi patarimais, kaip efektyviai mokytis, suvaldyti egzaminų keliamą stresą ir teisingai pasirinkti karjeros kelią.

Mokymosi padėjėjai

KTU SHMMF docentės dr. Vilijos Stanišauskienės teigimu, dešimtukai dar nereiškia, kad žmogus mokosi efektyviai, nes mokymosi efektyvumas nėra matuojamas tik gaunamais įvertinimais, o pats žinių kiekis galvoje mažai ką reiškia. Trumpas gausios informacijos įsiminimas – požymis, kuris tik parodo trumpalaikės atminties apimtį.

Paskaitoje docentė ragino moksleivius pamiršti kalimą, nes XXI a. mokymasis nebesiejamas su besimokančiojo it kokio konteinerio užpildymu žiniomis. Pasak jos, efektyviai mokantis svarbu suprasti, atrinkti, sisteminti, įsiminti ir panaudoti informaciją.

Pasak V.Stanišauskienės, tam, kad informacija iš trumpalaikės darbinės atminties pereitų į ilgalaikę atmintį, reikia pasinaudoti septyniais atminties padėjėjais – tai informacijos kartojimas, jos susiejimas su jau turima informacija, vizualizavimas, įsiminimo technikos (daina, pasakojimas, pokštas), kitų mokymas, mokymosi įpročių keitimas ir nuoseklumas.

Svarbus ir fizinis aktyvumas

Anot docentės, informacijai patekti į ilgalaikę atmintį padeda koncentracija ir visų dėmesį blaškančių išorinių dirgiklių pašalinimas: televizoriaus, muzikos grotuvo išjungimas, pokalbių programų ir socialinių tinklų kompiuteryje uždarymas.

Docentės teigimu, geresnių mokymosi rezultatų taip pat galima pasiekti atitinkamai struktūruojant ir organizuojant mokomąją medžiagą: sugrupuojant panašias idėjas, teorijas, terminus, atskiriant esmines tezes, detales ir pavyzdžius; piešiant minčių žemėlapius, gaminant formulių korteles, įvykių liniuotes ir t.t.

Informacijai įsiminti ir mokymosi rezultatams didelę įtaką taip pat turi protinės veiklos kaitaliojimas su fiziniu aktyvumu ir kitomis veiklomis bei miego trukmė ir kokybė.

"Mokymąsi galima pavadinti efektyviu, kai optimaliai išnaudojamas mokymuisi skirtas laikas ir galima pasidžiaugti puikiais rezultatais – gebėjimu reikiamu momentu atgaminti ir pasinaudoti įsisavintomis žiniomis", – susirinkusiems moksleiviams sakė docentė.

Sėkmingos karjeros sąlygos

KTU edukologijos katedros docentė dr. Aldona Augustinienė paskaitoje moksleiviams pasakojo, kaip sėkmingai pasirinkti savo karjeros kelią. Pasirėmusi kinų filosofo Konfucijaus žodžiais, docentė teigė, kad svarbiausia pasirinkti mėgstamą darbą ir tuomet gyvenime nereikės nė vienos dienos dirbti.

Paskaitoje A.Augustinienė įvardijo, kokius žingsnius reikia žengti, norint daryti sėkmingą karjerą. Pasak docentės, svarbu turėti didelius tikslus, išsiaiškinti ir atrasti savo specifinius sugebėjimus, kurių neturi kiti, ir jais naudotis bei siekti tapti geriausiu savo srities specialistu.

Anot docentės, karjeros kelyje svarbu nepamiršti nuolat tobulėti ir mokytis iš kitų, bendrauti su įvairiais žmonėmis, išnaudoti kiek įmanoma daugiau galimybių, ugdyti pozityvų požiūrį ir niekada nepasiduoti nepasisekus.

Kaip dešimt būsimųjų darbo jėgos gebėjimų 2020-iesiems docentė įvardijo prasmės kūrimą, socialinį intelektą, prisitaikantį, novatorišką ir kompiuterinį mąstymą, naujųjų medijų raštingumą, tarpkultūrinę kompetenciją ir virtualųjį bendravimą.

"Gali tapti kuo tik nori, tik svarbu žinoti, ko nori", – susirinkusiesiems sakė A.Augustinienė.

Penki streso valdymo būdai

Lektorė Milda Perminienė susirinkusiems moksleiviams pasakojo, kas iš tikrųjų yra stresas ir kaip jis veikia. Lektorės teigimu, stresą valdyti yra svarbu, nes pastarasis ne tik sutrikdo dėmesio kontrolę, atmintį, bet taip pat užkerta kelią lanksčiam mąstymui, argumentavimui, gebėjimui spręsti iškilusias problemas ir planavimui, sustiprindamas primityvias emocines reakcijas.

Lektorė paskaitos metu įvardijo penkis efektyviausius streso valdymo būdus. Visų pirma, pasak jos, yra gilus ir lėtas kvėpavimas, kuris padeda atsipalaiduoti ir sumažinti patiriamą įtampą. Kitas būdas, galintis padėti suvaldyti stresą, – muzika. Svarbiausia, pasak dėstytojos, išsirinkti sau tinkamiausią: nesvarbu, ar tai būtų Wolfgango Amadeus Mozarto simfonija, ar gamtos garso įrašas.

Stresą sumažinti padeda fizinis aktyvumas – sportas, paprastas pasivaikščiojimas, kūno dalių atpalaidavimas, raumenų relaksacija. Be to, pasak M.Perminienės, vizualizacija – kitas puikus būdas mažinti stresą pasitelkiant savo vaizduotę. Šiuo atveju tereikia įsivaizduoti save ramioje ir malonioje aplinkoje, kur gali jaustis atsipalaidavęs.

Paskutinis streso valdymo būdas – pozityvus mąstymas. Lektorės teigimu, visada reikia įsivaizduoti sėkmingą rezultatą ir nuolat kartoti save drąsinančius žodžius.