Padangių trauka – stipresnė už negalią

Liepos 22-osios Darius Liaugaudas neužmirš visą gyvenimą. Tą trečiadienį 49 metų vyras gavo medicininę pažymą. Kaunietis sklandytojas tapo pirmuoju lietuviu, kuris, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje, galės skraidyti.

Lenktyniaus su nelaimės draugu

"Jei vyras pragyvens 40–50 metų, jis gyvens ilgai", – taip mėgdavo sakyti Darius apie laiką, kai vyrus neretai užklumpa ligos ir ima rūpėti ekstremalūs bei kitokie rizikingi malonumai.

Iki penkiasdešimtmečio D.Liaugaudui liko nedaug – jubiliejų jis švęs rugsėjo 1 d.

Sėdžiu ant žolės Pociūnų aerodrome, Darius aukščiau – neįgaliojo vežimėlyje. Netoliese kiekvieną žodį gaudo jo dukra – ant dviračio parimusi vienuolikmetė Kotryna.

Palydėtas Dariaus žvilgsnio prieš keliolika minučių sklandytuvu į orą pakilo jo 21 metų sūnus Rokas.

Netrukus sklandytuvu vėl į dangų pakils ir D.Liaugaudas.

Jis rodo jam brangų pažymėjimą – medicininę pažymą, be kurios dar iki 2017 m. galiojantis jo piloto pažymėjimas būtų bevertis.

Paskutinę gegužės dieną jis jau pakilo į orą – su visišką dubliuotą valdymą turinčiu dviviečiu sklandytuvu, sėdėjo priekyje, o antroje kabinoje – draugas, instruktorius Viktoras Kukčikaitis, kuris, kai prireikdavo, valdė pedalus.

"Tačiau mano svajonė yra varžybos, lenktynės, o ne tik pakilti į dangų", – apie šiandien Pociūnuose startuosiantį pasaulio sklandymo čempionatą kalbėjo Darius.

Jis ketina daryti tai, ko Europoje dar nebuvo – lenktyniauti viename sklandytuve su taip pat neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiu lenku.

Greitis siekė 120 km/val.

Savo sunkiausią ir ekstremaliausią ne tik 40–50 metų, bet ir viso gyvenimo situaciją Darius išgyveno 2013 m. gegužės 18-ąją.

Tą šiek tiek vėjuotą, lietingą ir gan apniukusią dieną Pociūnų aerodrome vyko Lietuvos 15 m klasės sklandymo čempionatas.

Artėjo finišas, paskutinius 20 m sklandytuvų greitis siekė apie 250 km/val.

"Skridau nuo didžiųjų ežerų – Dusios, Žuvinto, o finišuodamas – per šitą miškelį, – Darius mostelėjo į žaliuojančius medžius. – Buvau pamiršęs išleisti ratuką, bet jau tiesiojoje, tūpdamas buvau atidaręs oro stabdžius, o ratas išleidžiamas su ta pačia dešine ranka, kuri laiko vairalazdę. Sekundei paleidęs vairalazdę, kad galėčiau išleisti ratą, pražiopsojau momentą, kai sklandytuvas smarkiai pasviro priekiu žemyn."

Pradėjęs skraidyti nuo 1980 m. ir 3 500 valandų ore praleidęs patyręs pilotas pražiopsojo niuktelėjimą žemyn: apsiniaukus, žemei susiliejus su horizontu, akimirką jis nepastebėjo priekiu pasvirusio sklandytuvo. Tuo metu jo greitis siekė apie 120 km/val.

"Po sekundės vėl čiupau ir pritraukiau vairalazdę, – tai buvo paskutinė akimirka, kurią atsiminė patyręs pilotas. – Kitas kadras – aš jau greitosios pagalbos automobilyje. Turbūt kažkur vakariniame aplinkkelyje. Mintis – kažkas ne taip, kitaip nei ore pro akis slenka medžiai. Dar atsimenu, kad jaučiu, kai operacinėje nukerpa šortus."

Daug lūžių ir sėkmė

Dariui pasisekė. Tuo įsitikinęs tvirtas ir optimistiškas vyras, kurio sklandytuvo sparnai išsilakstė į šalis.

Ir Dievas, kaip pastebėjo jo draugai, dar norėjo, kad jis gyventų.

D.Liaugaudui pasisekė ir dėl to, kad vienas pirmųjų atbėgusiųjų į nelaimės vietą buvo ugniagesių tarnyboje dirbantis Kauno apskrities aviacijos klubo narys Marius Sargevičius, žinojęs, kaip elgtis tokiose situacijose.

"Nekvėpavau, pulsas – tvinksnis kas trys sekundės. Buvau aplipęs žemėmis, nes kai trenkiausi kampu, lūžo dalis korpuso ir tvirtas, iš anglies pluošto pagamintas sklandytuvas tarsi kastuvas išrausė apie 30 cm duobę žemėje", – apie tai daug vėliau sužinojo Darius, kuriam lūžo vienuoliktas ir dvyliktas stuburo slanksteliai, čiurnos kaulas, kuriame dabar keli varžtai, šonkauliai ir pirmas kaklo slankstelis. Laimė, šis lūžis, kaip įrašė medikai, buvo be dislokacijos – kitaip vyro tarp gyvųjų jau nebūtų.

Iškart po nelaimės nuo jo veido, krūtinės nuvalė žemę, pradėjus kvėpuoti ir atgavus sąmonę M.Sargevičius pasiteiravo savo vardo, paklausė, ar Darius pamena savąjį.

"Prisiminiau. Marius pasirūpino, kad pagalbon atskubėję draugai iš nežinojimo nepadarytų klaidų, iškėlė mane kartu su parašiutu, kuris suteikė tam tikro tvirtumo, – tarsi vakar nutikusią istoriją detaliai pasakojo D.Liaugaudas. – Kolegos griežtai paliepė, kad mane vežtų ne į Prienų ligoninę, bet į Kauno klinikas, kur patekau pas puikią chirurgų komandą, vadovaujamą Broniaus Špakausko."

Pirmos operacijos metu Dariui buvo išimtos skeveldros, po dviejų dienų įdėjo metalines plokšteles, dar vėliau Kauno klinikose buvo atlikta trečioji – čiurnos šokikaulio operacija.

Gailesčio sau nebuvo

"Aš dar skraidysiu ir lenktyniausiu rankomis valdydamas sklandytuvą!" – dar gulėdamas ligoninėje jį lankantiems artimiesiems ir draugams žadėjo Darius.

Tačiau jam dar reikėjo iškęsti daug skausmo: pradžioje buvo labai sunku net atsikosėti, galėjo gulėti tik ant nugaros, vėliau – trumpam apsiversti ant kairiojo šono. Dešinėje pusėje, kuri nukentėjo smarkiau, buvo įtvirtintos metalinės plokštelės.

Vyras vos judino dešinę koją, o reabilitacijos ligoninėje Palangoje, kur pilotas vėl džiaugėsi puikiais medikais, ypač kineziterapeutais Vladu ir Vitalija, jis savo jėgomis dar negalėjo apsiversti, jo dešinioji ranka negalėjo iškelti 3 kg svarmens.