Pabėgėlių dienos proga – piknikas Prezidentūros kiemelyje

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizuoto pasibūvimo tikslas – atkreipti dėmesį į žmones, kurie dėl karo, smurto, persekiojimų buvo priversti palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio svetur.

Organizatoriai kauniečius ir miesto svečius kvietė į nemokamą pažintinę ekskursiją po Prezidentūrą, kurioje buvo pasakojama apie Lietuvos prezidentus, žymiausius išeivius ir jų vaidmenį mūsų šalies istorijoje. Nuo 18 val. prasidėjęs Raudonojo Kryžiaus piknikas suteikė puikią galimybę kauniečiams kartu su iš kitų šalių dėl karo ar kitų negandų atvykusiomis šeimomis pasivaišinti vieno kąsnio užkandėlėmis, pabendrauti, pažaisti lauko ir stalo žaidimus, kuriuos mėgo tiek tarpukario Lietuvos išeiviai, tiek prezidentai, tiek mėgsta ir dabar nuo karo pasitraukę Lietuvoje gyvenantys žmonės. Mažųjų laukė kūrybinės dirbuvėlės, muilo burbulų pūtimo pramogos.

Ką bendro turi Lietuvos Nepriklausomybė ir pabėgėliai?

„Lietuvai minint valstybės atkūrimo 100-metį, prisimename, kaip dešimtys tūkstančių lietuvių pasitraukė į JAV ir kitas šalis, kuriose rado prieglobstį nuo karo. Vėliau šie žmonės ne tik sėkmingai kūrė gyvenimus naujose šalyse, bet taip pat prisidėjo ir prie nepriklausomos Lietuvos ir mūsų šalies atstatymo. Dabar būdami tarptautinės bendruomenės dalimi, tapome valstybe, kuri pati supranta sudėtingas nuo karo bėgančių žmonių situacijas, ir priima tuos, kuriems suteiktas prieglobstis reiškia išgelbėtą gyvybę. Saugių namų paieškos, šeimos ir vaikų gerovė – bendražmogiški, mus visus vienijantys siekiai.“, –  užmegsti pokalbį su Lietuvoje prieglobstį radusiais žmonėmis kvietė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Gintarė Guzevičiūtė.

Ir sirai žaidžia krepšinį

Tai, jog lietuviai artimesni negu atrodo iš pirmo žvilgsnio pastebėjo ir Lietuvoje gyvenantis siras Ameras Sodah. Jis, gyvendamas Sirijoje, 10 metų žaidė krepšinį, tad juokauja, kad vien dėl to Lietuvoje jam pritapti buvo lengviau.

„Taip, tikrai ir sirai žaidžia krepšinį, aš jį žaidžiau savo šalyje, žaidžiau ir Lietuvoje. Mes netgi turime panašių patiekalų ir net bendrų kalbos žodžių, pavyzdžiui „pomidoras“ sirų arabų kalboje taip pat reiškia „pomidorą“, – tariasi labai panašiai,“ – pasakojo Ameras.

Padeda šimtams žmonių

Viena iš strateginių Raudonojo Kryžiaus veiklos sričių – pagalba nuo karo bėgančioms šeimoms, kurioms prieglobstį suteikė Lietuva. Raudonojo Kryžiaus komanda pasitinka žmones Lietuvos pasienyje ir lydi juos tol, kol žmonės sėkmingai integruojasi mūsų visuomenėje. Kaune veikiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų integracijos centras „InLT“ teikia konsultacijas pabėgėliams ir trečiųjų šalių piliečiams. Centre teikiama teisinė ir psichologinė pagalba, mokoma lietuvių kalbos. „Mums su dukra buvo būtina išmokti lietuvių kalbą, todėl mes labai apsidžiaugėme, kad Raudonojo Kryžiaus centre „InLT“ yra suteikiama galimybė mokytis lietuvių kalbos. Šiuo metu aš galiu jau laisvai reikšti savo mintis lietuvių kalba. Centre „InLT“ mes visada randame palaikymą ir pagalbą, dalyvaujame kūrybiniuose užsiėmimuose“, – sakė Irina Moroz iš Baltarusijos.

Nuo 2016 metų šis centras suteikė pagalbą daugiau kaip 400 žmonių, iš jų daugiau kaip 90 pabėgėlių ir laikinąją apsaugą turinčių asmenų. Daugiausia pabėgėlių per pastaruosius metus sulaukta iš Sirijos, Eritrėjos ir Ukrainos. Jų amžius svyruoja nuo vienerių iki 82 metų. Išsilavinimas taip pat įvairus – nuo karo bėga tiek neraštingi, tiek doktorantūros studijas baigę žmonės.

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra 22,5 milijono pabėgėlių.