Ministerija prisidirbo, o mokės vandens tiekėjai?

30 mln. eurų

Metų pradžioje EK nusprendė prieš Lietuvą pradėti pažeidimo procedūrą, nes dalis gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų valymo tinklo, nors tam buvo skirta nemažai europinių pinigų.

Pagal 2007–2013 m. programą šalyje buvo tiesiamos vandentiekio trasos iki nuosavų sklypų ribos. Privačioje žemėje vandens tiekėjai savivaliauti negali, todėl gyventojai patys savo lėšomis turėjo nuo namų iki sklypo ribos atvesti vamzdynus ir prisijungti prie bendros sistemos. Tačiau tai padaryti panoro tik maža dalis. Kiti nusprendė ir toliau naudotis šuliniais bei lauko tualetais.

EK ir užkliuvo tai, kad vamzdynai pakloti, tačiau vis dar nemažas procentas gyventojų nesinaudoja centralizuota vandentiekio sistema. Dėl to Lietuvai gali tekti grąžinti apie 30 mln. eurų skirtos paramos.

Absurdiška situacija

Aplinkos ministerija (AM) atsakomybės, kodėl dalis gyventojų vis dar vaikšto į lauko tualetus, neprisiima ir svarsto galimybę viską permesti ant vandens tiekimo bendrovių pečių, esą jos nepasiekė reikiamų rezultatų.

Specialistai ironiškai juokauja, kad absurdiška ministerijos pozicija primena suituaciją parduotuvėje, kai kažkas įsigytų reikiamą įrangą, jos tinkamai nepanaudotų, bet už tai turėtų atsakyti pardavėjai.

Vandens tiekimo bendrovės nusileisti neketina – jei įsigalios AM įsakymas grąžinti pinigus, ginčas persikels į teismus.

Juolab dar prieš šešerius metus vandens tiekėjai prašė ministerijos panaikinti įstatymų spragas ir įpareigoti gyventojus jungtis prie centralizuotos sistemos. Ministerija tai suskubo daryti tik dabar.

Kas gresia Kaunui?

Pasak bendrovės "Kauno vandenys" generalinio direktoriaus Viliaus Buroko, jei ministras pasirašys įsakymą, jo vadovaujama bendrovė turės sukrapštyti 2,5 mln. eurų.

"Kol kas tai pirminiai dokumentai, bet ne įsakymas. Jei ministras jį pasirašys, mes tai ginčysime teisine tvarka. Aplinkos projektų valdymo agentūra jau parašė išvadą, kad teritorijose, kur nutiesėme naujus tinklus, ne visi gyventojai prie jų prisijungė. Tačiau tam tiesiog fiziškai trūko laiko. Projektus įgyvendinome 2015 m. pabaigoje, o per metus reikia, kad visi prisijungtų. Tai tiesiog nerealu, nes kitiems duodamas trejų metų terminas. Dabar procesas nėra visiškai sustojęs, gyventojai jungiasi prie centralizuoto tinklo. Prašėme pratęsti terminą, tačiau į tai nebuvo sureaguota", – stebėjosi pašnekovas.

Pasak V.Buroko, "Kauno vandenims" reikėtų poros metų, kad teritorijose, kur pakloti nauji centralizuoti tinklai, dauguma gyventojų prie jų prisijungtų.

Delsė ministerija

Jis atkreipė dėmesį, kad pati AM tik dabar susigriebė ir pradėjo tvarkyti teisės aktus, kurie aiškiau reglamentuos gyventojų, kurie neteisingai tvarko individualias nuotekas, atsakomybę.

"Jei šie žingsniai būtų padaryti laiku, jau ir dabar rezultatai būtų kiti. Dabar visas problemas bando sukrauti ant vandens tiekėjų pečių, nors mes buvome tik vykdytojai, o ne teisės aktų rengėjai. Mes jau anksčiau sakėme, kad jei nutiesiami tinklai, įstatymuose turi būti nuostata, įpareigojanti gyventojus prie jų  prisijungti. Tačiau tada niekas į mūsų pastabas neatsižvelgė, esą prievartos negali būti", – priminė V.Burokas.

Dabar visas problemas bando sukrauti ant vandens tiekėjų pečių, nors mes buvome tik vykdytojai, o ne teisės aktų rengėjai. Mes jau anksčiau sakėme, kad jei nutiesiami tinklai, įstatymuose turi būti nuostata, įpareigojanti gyventojus prie jų  prisijungti. Tačiau tada niekas į mūsų pastabas neatsižvelgė, esą prievartos negali būti.

Priversti negali

Pagal galiojančius teisės aktus "Kauno vandenys" ir kiti tiekėjai tinklus gali kloti tik iki sklypo ribos.

"Privačioje teritorijoje neturime jokių teisių tvarkytis. Tapome situacijos įkaitais, nes dabar ministerija ieško kaltų. Ką mes įsipareigojome, tai ir atlikome – nuo gatvės pratęsėme tinklus, privedėme prie sklypų, o toliau mūsų galios baigėsi", – kritikos negailėjo "Kauno vandenų" vadovas.

Kauno mieste iš ES struktūrinių fondų buvo įgyvendinti trys vandens tinklų plėtros projektai. Pagal juos geriamojo vandens ir nuotekų valymo tinklai nutiesti Aleksote, Šančiuose, Vaišvydavoje, Panemunėje. Naujai nutiestų tinklų ilgis yra beveik 100 km.

Siūlo kompensacijas

V.Burokas priminė, kad gyventojams siūlyta ir nuolaidų, kad jie galėtų mėgautis iš čiaupo bėgančiu vandeniu ir civilizuotu tualetu. Bendrovės pasiūlymu pasinaudojo tik dalis, kiti prisijungti prie vandentiekio vis dar delsia.

"Siūlėme imti beprocentes paskolas, o mes dengtume palūkanas. Dabar parinkome ir projektuotoją, kuris ir gyventojų sklypuose gali suprojektuoti tinklus. Mes pasiruošę projektuotojui sumokėti, o gyventojams leisti per tam tikrą laiką išsimokėti. Šios priemonės vieną kitą kaunietį paskatino, o kiti – neskuba", – sakė pašnekovas.

Jis aiškino, kad ten, kur projektas užbaigtas anksčiau, prie naujo vandentiekio tinklo pasijungė apie 75 proc. gyventojų, kur darbai užbaigti vėliau – besinaudojančių centralizuotu vandentiekiu gyventojų procentas nesiekia pusės, o pagal reikalavimus turėtų prisijungti visi projekto vystymo teritorijoje gyvenantys gyventojai.

Skaičiuojama, kad dabar Kaune yra sudaryta galimybė prie centralizuoto vandentiekio prisijungti maždaug 94 proc. gyventojų, tačiau prisijungę apie 89 proc.