LSMU – vartai į medicinos ir verslo pasaulį

Ypatingas jausmas

„Kardiologija yra labai žavinga specialybė tuo, kad dažniausiai gali būti greitai nustatomos negalavimų priežastys ir suteikus pagalbą pacientams labai greitai pagerėja, pavyzdžiui, miokardo infarkto ir daugybė kitokių atvejų. Labai geras jausmas, kai pacientas čia pat ima jaustis daug geriau. Tokios akimirkos atperka ilgus metus, skirtus mokymuisi, studijoms“, – apie savo pasirinktos srities specifiką kalbėjo A.Karužas.

Atsiliepimuose pacientai jam negaili tokių apibūdinimų kaip „daktaras nuo Dievo“, mokantis įkvėpti pokyčiams. „Mėgstu nuoširdžiai atvirai bendrauti su pacientais. Manau, kad tai yra svarbi diagnostikos ir gydymo proceso dalis“, – teigė medikas. 

Mokėjimas bendrauti su pacientais taip, kad kiekvienam rastum labiausiai paveikius žodžius, anot jo, iš dalies yra įgimtas dalykas, tačiau daug ko galima ir išmokti. Bendravimo su pacientais aspektai plačiai aptariami ir per praktinius užsiėmimus: kaip kuo tiksliau išsiaiškinti jo savijautą, kuo geriau suprasti žmogų, kaip kiekvienam kuo aiškiau pateikti diagnostikos, gydymo galimybes. 

Kovido laikotarpiu man asmeniškai teko ne vienai pacientei diagnozuoti retą vadinamąjį „sudaužytos širdies“ sindromą, kai pakitimus sukelia įvairios kilmės stresas.

Vieno labiausiai įstrigusio į atmintį paciento, jo istorijos jis negalėjo įvardyti. Kiekvieną dieną  nutinka kažkas naujo, svarbios visos konsultacijos, nesvarbu dėl daugiau ar mažiau sudėtingų situacijų kreipiamasi.

Pastaraisiais metais, pasakojo A.Karužas, tenka nustatyti daugiau retesnių patologijų iš pradžių net nesitikint tokių rasti. „Kovido laikotarpiu man asmeniškai teko ne vienai pacientei diagnozuoti retą vadinamąjį „sudaužytos širdies“ sindromą, kai pakitimus sukelia įvairios kilmės stresas“, – apibūdino pašnekovas.  

Mintis kada nors pačiam tapti gydytoju jį aplankė, kai tada dar devintokas jis gulėjo ligoninėje ir iš arčiau galėjo stebėti medikų darbą, kuris jam pasirodė panašus į detektyvų.

Didžiuojasi universitetu

A.Karužas įsitikinęs, kad Europoje ir pasaulyje labai gerai vertinamas LSMU išugdys dar daugybę kitų naujų gydytojų ir mokslininkų, kurių pastangos ir idėjos gelbės gyvybes, o taip pat palengvins medikų darbą, pacientų ir sveikųjų gyvenimą.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų universitetas išlaiko aukštą studijų kokybės kartelę, o tuo pačiu vis labiau eina inovacijų kryptimi, mokslai vystomi ne tik laboratorijose. Orientuojamasi ne tik į mokslines publikacijas, bet ir į mokslo komercializaciją, siekia, kad išradimai, idėjos būtų pritaikomos praktiškai, neštų realios naudos visuomenei“, – vardijo pašnekovas.

Startuoja universiteto bendruomenei skirtos paskaitos, skatinančios verslo idėjų kūrimą, naujų įmonių steigimą, ėmimąsi verslo sumanymų, kartu akcentuojančios socialinę ir ekonominę atsakomybę. „Jau yra startavusios arba netrukus bus paleistos kelios svarbios platformos, skirtos sveikatos inovacijoms“, – sakė A.Karužas.

Ką pasirinkti?

Jaunuoliams, sprendžiantiems, ką jie norėtų veikti gyvenime, A.Karužas patartų rinktis labiausiai traukiančią sritį, veiklą, nesivadovauti stereotipais, susitelkti ties savo stiprybėmis ir nebijoti rizikuoti.

Renkantis medicinos studijas, mokslininko kelią, anot startuolio įkūrėjo, reikėtų žinoti, kad tai reikalauja labai daug laiko. „Bet kai darai tai, kuo mėgaujiesi, laiko skaičiavimas tampa reliatyvus“, – sakė A.Karužas. Mediciną ir kitus sveikatos mokslus reikia „prisijaukinti“. Pamažu tai turi tapti gyvenimo dalimi.    

Žvelgdamas į nueitą mokslininko ir verslininko kelią, jis kalbėjo, kad sunkumų, iššūkių per tuos metus buvo nemažai, tačiau su profesionalia komanda, pagalba, konsultacijomis iš šalies pavyko viską įveikti. „Pradžiai reikėjo labai daug žinių. Man pačiam asmeniškai reikėjo įgyti daug finansinių, teisinių žinių, kaip bendrauti su investuotojais“, – įvairiapusio tobulėjimo, link ko eina ir LSMU, reikšmę pabrėžė kretingiškis.

Įkūrė startuolį

Daugybės įvairių sričių žinių A.Karužui prireikė, kai su kolega nusprendė įgyvendinti idėją, kuri padėtų sumažinti gydytojų atliekamą mechaninį darbą, padidinti įvairių tyrimų tikslumą, sutrumpinti šių tyrimų laukiančių pacientų eiles.

„LSMU išugdė gebėjimą kritiškai mąstyti, gebėjimą įvertinti įvairias situacijas, duomenis. Gavau didelį žinių bagažą, paspirtį toliau būti kūrybingam medicinos srityje“, – sakė pašnekovas, po poros mėnesių baigsiantis rezidentūrą.

Greta medicinos studijų jis ėmėsi ir verslo – su kolega Karoliu Šablausku įkūrė startuolį “Ligence”. Jaunos komandos užmojis – pritaikyti dirbtinį intelektą (DI) kardiologijos srityje  automatizuojant širdies ultragarso tyrimo procesą.

Tam pasitarnavo A.Karužo sukaupta širdies ultragarsinių tyrimų patirtis. Jis ne vienerius metus buvo įsitraukęs į įvairius mokslinius tyrimus. K.Šablauskas turėjo nemažą patirtį dirbtinio intelekto pritaikymui medicinoje.

„Nusprendėme sujungti savo žinias, kompetencijas ir dirbtinį intelektą pritaikyti pagrindiniam ir dažniausiai kardiologijoje naudojamo tyrimo automatizacijai. Visų pirma, ši idėja labai patiko mums patiems“, – sakė „Ligence“ direktorius.

Pagrindinis tyrimas

Jaunieji mokslininkai nusitaikė į širdies ultragarso tyrimą, nes jo neprireikia retam pacientui, apsilankiusiam pas kardiologą. Pašnekovas mano, kad ateityje nešiojamieji rankiniai ultragarso prietaisai galbūt bus naudojami jau per pirminę apžiūrą, tai yra, pakeis stetoskopus, kurie dabar kabo ant tikriausiai kiekvieno gydytojo kaklo.

Tiesa, ultragarsiniai tyrimai yra gana subjektyvūs. Jų rezultatų interpretacija šiuo metu labai priklauso nuo tyrėjo įgūdžių, sukauptos patirties. Skirtingų tyrėjų vertinimai gali nemažai skirtis. „Šioje vietoje dirbtinis intelektas gali įnešti labai svarbų indėlį. Gali įnešti aiškią vertinimų, matavimų standartizaciją, tai yra, sumažinti šio tyrimo trūkumus“, – kalbėjo A.Karužas.

Jis pridūrė, kad žmogus savo atmintyje niekada negalės sukaupti turėti tokio kiekio duomenų lyginant su dirbtiniu intelektu, kuris išvadą pateiks remdamasis, pavyzdžiui, milijonu matytų vaizdų, atvejų, diagnozių. 

Lietuvoje ultragarso tyrimą atlieka patys kardiologai. Kitose Vakarų Europos šalyse tai dažniausiai patikima technologams, o gydytojai kardiologai atlieka užfiksuotų vaizdų analizę, matavimus ir surašo išvadas. Startuolio sistema atliktų visą mechaninį darbą, gydytojui palikdama tik analitinę dalį. „Tai leidžia bent perpus sutrumpinti tyrimo trukmę. Europoje vidutiniškai šiam tyrimui yra apie penkių savaičių eilės, tad sutrumpėtų eilės ir tyrimas taptų greičiau prieinamas“, – įsitikinęs „Ligence“ vadovas.

Prasidėjus pandemijai „Ligence“ savo produktą pritaikė ir SARS-CoV-2 infekcijos sukelto širdies pažeidimo diagnostikai. Toks sprendimas gali būti pravartus greitosios medicinos pagalbos gydytojams, medikams, dirbantiems skubios pagalbos skyriuose, reanimatologams.