Lietuvos paštui verslininkų įsipareigojimai – nė motais

Išsiuntė atgal

Kaunietis Romas Rainys svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl Lietuvos pašto jam neįteiktos siuntos. Vyras ragina ir kitus klientus, patyrusius incidentus su Lietuvos paštu jungtis bendro ieškinio.

R.Ranys pasakoja, kad siunta keliavo iš Korėjos per Rusiją ir Lietuvos pašte buvo šių metų gegužės 4 d. Įrašas skelbė, kad ji parengta muitinei. Nekantraudamas atsiimti siuntą, kurioje buvę pavyzdžiai turėjo būti pateikti klientams ir verslo partneriams, R.Rainys vis tikrino siuntos keliavimo kelią.

Galiausiai paaiškėjo, kad reikia papildomų dokumentų – patikslinti, kas per prekė siunčiama ir kokiais pagrindais. Kaunietis pateikė reikiamus dokumentus, tačiau reikalai iš vietos nejudėjo.

Po kelių dienų Lietuvos paštas paprašė patikslinti prekės kainą. „Siuntėjas buvo klaidingai nurodęs prekės kainą, todėl ją patikslino ir parašė paaiškinimą. Prekės nebuvo draudžiamos“, – pasakojo R.Rainys.

Visą pasaulį apkeliauja siuntos be problemų, kaip tik į Lietuvą – skirstymo centre pakimba.

Pasak kauniečio, toks susirašinėjimas su Lietuvos paštu vyko iki birželio vidurio. R.Rainys skaičiuoja, kad nuo gegužės, kai siunta pasiekė Lietuvą, iki Joninių Lietuvos paštui siuntė kokius penkis šešis laiškus, dar keturis penkis kartus kalbėjosi telefonu. „Kiekvieną kartą, kai paskambini nurodytu numeriu, atsiliepia vis kitas žmogus. Kiekvieną kartą iš naujo turi aiškinti situaciją ir kiekvieną kartą sulauki skirtingo atsakymo“, – piktinosi vyras.

Tačiau siuntos iš Korėjos finalas galutinai pribloškė vyrą. „Jie parašė, kad siuntos nepavyko įteikti“, – nuostabos neslėpė R.Rainys. Verslininkas neįvykdė įsipareigojimų klientams, siuntėjo akyse kauniečio reputacija taip pat sušlubavo. „Dirbama atmestinai“, – kritikos Lietuvos paštui negailėjo kaunietis.

Lietuvos paštas siuntą sugrąžino siuntėjui nurodęs, kad jos nepavyko įteikti, nors kaunietis verslininkas jos labai laukė. (Shutterstock nuotr.)

Tarpininko vaidmuo

Lietuvos pašto atstovė spaudai Monika Pivoraitė „Kauno dieną“ tikino, kad  paštas šioje situacijoje atlieka tik tarpininko vaidmenį tarp siuntos gavėjo ir muitinės. Tai, kokie mokesčiai turėtų būti mokami ir kokia informacija turėtų būti pateikiama deklaruojant siuntą, yra numatyta įstatymuose.

„Lietuvos paštas, kaip tarpininkas, yra įpareigotas užtikrinti, kad gaunamos siuntos iš trečiųjų šalių būtų tinkamai deklaruojamos ir apmokestinamos, t.y. mes perduodame informaciją muitinei, o iš jos gavę užklausą dėl informacijos neatitikimo ar trūkumo kreipiamės į klientą ir prašome patikslinti pateiktus duomenis“, – dėstė M.Pivoraitė.

Lietuvos pašto atstovės teigimu, kalbant apie R.Rainio situaciją, nesklandumai kilo dėl gavėjo ir siuntėjo pateiktos skirtingos siuntos vertės. Dėl šio neatitikimo Lietuvos pašto deklarantai, gavę užklausą iš muitinės, prašė gavėjo patikslinti informaciją.

„Tol, kol muitinė nepatvirtina, kad siunta sėkmingai deklaruota, tol mes negalime siuntos perduoti pristatymui. Tarp muitinės ir kliento informacija keitėmės ne vieną kartą, tačiau, siuntos saugojimo terminui pasibaigus, gavėjui vis dar nepateikus korektiškų ir visų dokumentų, siuntą teko grąžinti siuntėjui“, – bandė aiškinti Lietuvos pašto atstovė spaudai M.Pivoraitė.

R.Rainys ir neneigė buvus neatitikimų, tačiau vyras tvirtina siuntęs visus Lietuvos pašto nurodytus dokumentus. Kauniečiui užkliuvo ir tai, kad Lietuvos pašto atsakymo tekdavę laukti apie savaitę. Nenuostabu, kad siuntos saugojimo terminas, esant tokiam vangiam susirašinėjimui, greitai išseko.

„Būtų kvaila nepateikti prašomų dokumentų, kai man pačiam aktualus siuntinys. Man labiau panašu į atsirašinėjimą arba vaikišką žaidimą „Sugedęs telefonas“, kai kairė nežino, ką daro dešinė. Klientams dėl to – nervai, prarandami pinigai, laikas“, – piktinosi kaunietis.

Juolab R.Rainys turi išsaugojęs Lietuvos pašto atsakymus, kuriuose rašoma, kad nurodytus dokumentus gavo ir pateikė muitinei. Iškalbinga detalė – Lietuvos paštas gegužės 21 d. atsiunčia laišką, kuriame nurodyta, kad „siuntos deklaravimui muitinėje yra reikalinga patikslinti informaciją, kurią prašome pateikti iki 2021 05 17“, t.y. pateikti reikėjo prieš keturias dienas.

Lieja priekaištus

Rekvizitai.lt apstu Lietuvos pašto klientų priekaištų. „Nuo gegužės 27 d. skirstymo centre, po velnių kiek galima tyčiotis! Jau kelinta siunta taip. Kas per firma, kur žiūri aukštesnės instancijos? Kas per Afrikos respublika? Visą pasaulį apkeliauja siuntos be problemų, kai tik į Lietuvą – skirstymo centre pakimba“, – piktinasi Ramūnas.

Kiekvieną kartą iš naujo turi aiškinti situaciją ir kiekvieną kartą sulauki skirtingo atsakymo.

„Pritariu Ramūnui. Aš taip pat negaunu siuntos iš kito Lietuvos miesto. Negana to, privalėjau nurodyti kaimynų adresą, nes mano adresas, pasak jų, neegzistuoja. Šiaip, laikas susimąstyti, Lietuvos pašto vadovybe. Ar jūs paskaitote atsiliepimus? Ar nemanote, kad laikas išvadas daryti? Jau tikrai nebėra kantrybės, nebe pirmas toks atvejis ir man. Kur Lietuvos paštas – ten bėda. Kas prisiima atsakomybę už šitas nesąmones, gerbiamieji?“ – liepos pradžioje liejo apmaudą pašto klientai.

Kiti žmonės rašo, kad jiems skirta siunta nukeliavo visai į kitą miestą, nei buvo siųsta. Mėnesį siunta pragulėjo pašto skyriuje, o apie tai, kad siuntėjas jau seniai išsiuntė, klientas sužinojo tik susisiekęs su juo. Tuo tarpu iš pašto negavo jokios žinios. Kita klientė piktinosi, kad atsiimti siuntos buvo nusiųsta į neveikiantį pašto skyrių.

Metų pradžioje Lietuvos paštas klientus ramino, kad ilgai trunkantis siuntų paskirstymas, vėluojantis pristatymas greitai bus optimizuotas. Pavasarį Lietuvos pašto atstovai ramino, kad siuntų vėlavimas tėra pavieniai atvejai, tačiau iki dabar padidėjęs siuntų skaičius išlieka pasiteisinimo priežastimi.

„Labai atsiprašome, bet dėl žymiai padidėjusio siuntų skaičiaus laiku nespėjame apdoroti informacijos. Kai tik siuntos pereis muitinės kontrolę, mes iš karto su jumis susisieksime. Tai gali užtrukti keletą dienų“, – viename iš laiškų R.Rainiui rašė Lietuvos pašto atstovai.