Dar prieš mėnesį Gegužės 1-osios profesinė sąjunga prašė savivaldybės išduoti leidimą rengti eitynes.

Rengėjai planavo, kad jos prasidėtų Rotušės aikštėje ir tęstųsi iki Nepriklausomybės aikštės.

Savivaldybės reakcija buvo neigiama. Argumentuota, kad „toks maršrutas neįmanomas fiziškai dėl tuo metu numatytų kapitalinio remonto darbų Vilniaus gatvėje, kuri bus uždaryta“.

Vėliau rengėjai kreipėsi su kitu maršrutu, tačiau ir jam nepritarta.

– Kodėl miestas iš savo pusės nesiūlo kelių variantų eitynėms, kur maršrutas būtų priimtinas miestui saugumo ir kt. prasmėmis? – portalas kauno.diena.lt pasiteiravo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Paulius Kero.

– Miestas nėra šio renginio organizatorius, todėl nenorime primesti savo valios teikiant nepagrįstus siūlymus. Derinant maršrutus, išsakėme argumentus, kodėl vienas ar kitas iš jų yra netinkamas, negali būti įgyvendintas. Šiuos klausimus sprendžia ne tik miestas, bet ir policija, į kurios argumentus bei nuomonę visuomet atsižvelgiame.

– Ar iš savo pusės įžvelgiate kliūčių eitynėms tik Laisvės alėja, eitynėms per Ąžuolyną?

– Kaip ir minėjome, svarbu, kad siūlomose eitynių vietose būtų atsižvelgta į esminį kriterijų – žmonių saugumą. Taip pat renginiai neturėtų sukelti neproporcingai didelių nepatogumų miesto gyventojams. Ąžuolyne šiuo metu vyksta infrastruktūros atnaujinimo ir gamtotvarkos darbai. Laisvės alėjoje rangovas iki rudens privalo pašalinti smulkius defektus, be to, kavinėms sudarytos galimybės išplėsti staliukų zonas, tad planuojamam žmonių srautui saugaus praėjimo nėra.

– Vienintelė kliūtis eitynėms – tik netinkamai pasirenkamas organizatorių maršrutas?

– Pagal įstatymus negalime riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių. Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu.

Savivaldybė nėra nei už, nei prieš tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu.

– Ar šiuo metu esate gavę naują prašymą iš eitynių organizatorių su trečiu jų nurodytu maršrutu?

– Praėjusią savaitę renginio iniciatoriai prašė žygiuoti Laisvės alėja, bet alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo pilnai priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus. Reikės pakeisti skilusias granito plokštes, atsijomis bei specialia mastika užpildyti siūles tarp jų. Dėl karantino metu patirtų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių sunkumų, vos tik atlaisvėjus suvaržymams, Kaunas pritaikė lengvatas Laisvės alėjoje veikiančioms kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms – šio sektoriaus verslams leista gerokai išplėsti klientų aptarnavimo zonas. Išaugus lauko terasų plotams, neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą. Plačiau apie tai pakomentuoti galėtų policija.

„Nusibodo girdėti, kad esame ligoniai“

Kaip jau esame rašę, eitynių organizatoriai yra bendruomeninės organizacijos, atskiri aktyvistai, kurių bent keli yra Gegužės 1-osios profesinės sąjungos nariai, todėl palaikydama tokią iniciatyvą profsąjunga įsitraukė ir kaip juridinis vienetas.

Kartu su eitynėmis paskelbtas ir „Kaunas Pride manifestas“, kuriame pateiktas LGBTQ+ bendruomenės reikalavimų sąrašas, pradedamas šūkiu „Mes esame visur“. Manifeste rašoma apie lytinio švietimo, įsivaikinimo, transseksualių asmenų teisių ir neapykantos kalbos reglamentavimo poreikį.

Manifeste akcentuojamas pagarbos asmeniniam gyvenimui užtikrinimas, todėl tarp pateikiamų reikalavimų rašoma, kad švietimas turi būti užtikrinamas remiantis mokslu.

Reikalaujama, kad teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą būtų užtikrinta, nepaisant partnerio lyties.

„Norime mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas. Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises“, – rašoma feisbuke paskelbtame manifeste, taip pat minint ir teisę į įsivaikinimą.

„Reikalaujame, kad teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą būtų užtikrinta, nepaisant partnerio lyties“, – skelbiama manifeste.

Tarp reikalavimų taip pat pateikiama teisė į socialinę apsaugą ir psichologinę pagalbą, atkreipiant dėmesį į diskriminaciją, kuri patiriama psichologinių konsultacijų metu.

„Norime kompetentingos psichologinės pagalbos iš visų psichikos sveikatos specialistų, o ne tik palankių LGBTQ+ bendruomenei. Mums nusibodo girdėti iš žmonių, kurie mūsų nepažįsta, kad esame ligoniai“, – rašoma „Kaunas Pride“ paskyroje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į transseksualių asmenų problemas, kylančias dėl lyties keitimo operacijų reglamentavimo bei lytinę tapatybę neatitinkančių asmens dokumentų.

„Nenorime pasakoti savo gyvenimo istorijos, kaskart pateikdami asmens dokumentą. Reikalaujame, kad nereikėtų kreiptis į teismą, kad gautume asmens dokumentus, atitinkančius mūsų lytinę tapatybę“, – skelbia LGBT aktyvistai, taip pat reikalaudami reglamentuoti neapykantos kalbą.

„Nebepakęsime neapykantos dangstymo „žodžio laisve“. Laisvai žodžiais keistis gali lygiavertėse pozicijose esantys žmonės. Kol nebus apsaugoti visi LGBTQ+ asmenys, tol daugumos nuomonės apie mūsų egzistavimą bus galios demonstravimas. Noras tildyti žmones, kurie patiria smurtą ir patyčias, noras mus paversti priešais, kai reikalaujame elementarios pagarbos, yra dar viena smurto išraiška, neleidžianti mums gyventi oriai“, – tvirtinama manifeste.