- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje iki šiol nesugrąžinamas vienas ten tarpukariu stovėjęs paminklas – obeliskas, pastatytas Suvalkų sutarties sulaužymui atminti. Kodėl? Pateikti vienareikšmių atsakymų nesiryžta niekas.
Juodasis paminklas
1920 m. spalio 7 d. Lietuva su Lenkija pasirašė taikos sutartį, tačiau praėjus kelioms dienoms Vilnius ir jo kraštas buvo atskirtas nuo Lietuvos. Šią datą, 1920 m. spalio 9 d., Lietuvoje imta minėti kaip Gedulo dieną: Kaune skambėdavo Laisvės varpas, visuomenė rinkdavosi prie Karo muziejaus į renginį, lankydavosi pačiame muziejuje.
Minint Vilniaus praradimo 10-ąsias metines, 1930 m. spalio 9 d. Kauno karo muziejaus sodelyje buvo atidengtas paminklas, įamžinantis Suvalkų sutarties sulaužymo faktą. Tos dienos vidurdienį visoje Lietuvoje kaukė fabrikų sirenos, skambėjo bažnyčių varpai, o gatvėse sustoję žmonės nusiėmė kepures.
Juodo akmens paminklas iškart buvo pramintas „Juoduoju“. Jį atidengiant Karo muziejaus sodelyje, muziejaus įkūrėjas generolas Vladas Nagevičius pasakė, kad po šiuo paminklu palaidojami santykiai su smurtautojais ir pagrobėjais.
Anot V.Nagevičiaus, jei Krėvos (1385 m.), Horodlės (1413 m.) ir Liublino (1569 m.) sutartys neišmokė lietuvių nepasitikėti lenkais, tai Suvalkų sutartis, be abejonės, turėjo išmokyti. Apie tai bylojo ir ant 3 m aukščio šlifuoto granito obelisko iškaltas atitinkamas tekstas bei du įžymiojo Petro Rimšos bronziniai medaliai.
Viename iš jų (nė vienas neišliko iki šių dienų) buvo iškaltas anuometis lenkų šūkis santykiuose su lietuviais: „Wolny z wolnymi, rowny z rownymi“ (Laisvas su laisvais, lygus su lygiais – liet. k.). Kitoje paminklo pusėje P.Rimša antrajame medalyje pavaizdavo Lietuvos Vyčio kovą su Lenkijos ereliu.
Sprendžia savivaldybė?
Šis obeliskas nuo 1938 m., kai Lietuva buvo ultimatumu priversta užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija, dulksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose. Kodėl tas obeliskas neiškeliamas į viešumą, jei iš tiesų branginame savo istorinę atmintį?
Juk negriauname Lietuvoje net Armijos Krajovos pastatytų paminklų, tai kodėl jie, lenkai, turėtų pykti už kitą jų istorinį veiksmą fiksuojantį paminklą? Ar nepaliksime spragų savo istorinėje atmintyje, atstatydami buvusius paminklus vien „iš klausos“, t.y. tik atsižvelgdami į politinę situaciją?
Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. Kęstutis Kuršelis prisipažino negalįs atsakyti, ar bus atstatytas šis paminklas, nes tai, kas turėtų stovėti sodelyje, kurio teritorija priklauso miesto savivaldybei, ji pati ir sprendžia.
„Sodelyje paminklai atstatomi pagal 2006 m. architektų Liucijaus Dringelio, Evaldo Ramanausko ir Remigijaus Pilkausko parengtą minėtos teritorijos sutvarkymo planą. Jame nėra jokio “Juodojo„ paminklo, nors jis iš tiesų iki šiol saugomas muziejuje“, – sakė K.Kuršelis.
Pradėjus domėtis, pastarieji architektai tikino projektavę visai kitą muziejaus teritoriją.
Siūloma vieta – ekspozicijoje
Visos teritorijos prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorinius tyrimus 1992 m. atlikęs istorikas Eugenijus Rūkas yra išsaugojęs tų tyrimų medžiagą.
„Devynioliktame puslapyje juodu ant balto parašyta apie sodelyje stovėjusį obeliską su P.Rimšos medaliais. Maža to, istoriniuose tyrimuose aš pateikiau visą surinktą informaciją apie tą paminklą. Manau, kad jis nebuvo įtrauktas į sodelio atkūrimą šiam darbui vadovavusio “Lietuvos kultūros fondo„ Kauno skyriaus iniciatyva“, – sakė E.Rūkas.
Anot sodelio atstatymo laikotarpiu Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriui vadovavusio Stepono Gečo, anuomet net nebuvo svarstoma galimybė atstatyti minėtą paminklą. „Tada reikėjo įvertinti tai, kad vykdant atstatymo darbus sodelyje Lietuva dar tik rengėsi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lenkija“, – paaiškino S.Gečas.
VDU istoriko dr. Jono Vaičenonio nuomone, čia minimo obelisko atstatymą taip pat reikėtų vertinti iš šių dienų pozicijos. „Todėl manau, kad jį galima būtų rodyti viešai kaip Nepriklausomybės kovų iliustraciją tam skirtoje muziejaus ekspozicijoje, o ne Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje“, – sakė J.Vaičenonis.
Reikėtų grąžinti į sodelį
Prof. Alvydo Butkaus nuomone, šį paminklą būtina atstatyti jau vien dėl to, kad jis ten stovėjo tarpukariu.
„Dabartiniai santykiai su Lenkija – geri jie ar blogi – šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Juk Lenkijos santykiai su Vokietija netrukdo jai įamžinti ir minėti 1939 m. Vokietijos agresijos prieš ją. Rusijos santykiai su Helmuto Kohlio, Gerhardo Schroderio ar Angelos Merkel Vokietija nė trupučio nemažino 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos pradėto karo su ja atminimo, – lygino pašnekovas. – Čekai juk irgi nenutyli nei Lenkijos 1938 m. įvykdytos Tešino aneksijos, nei Vokietijos atplėštų Sudetų istorijos.“
„Antra vertus, ar dabartinė Vokietija tapatinasi su tarpukario Vokietija ir pateisina anuometes aneksijas bei reiškia nepasitenkinimą dėl tas aneksijas primenančių paminklų? O juk Vokietijos aneksijos irgi buvo patvirtintos tuometės Europos diplomatų“, – samprotavo A.Butkus.
Pasak pašnekovo, 1919–1920 m. Lietuva grūmėsi dėl savo nepriklausomybės su keliais priešais iš karto. Tai buvo sunkus ir pagarbos vertas gynybinis karas. Atstatytame Nežinomo kareivio kape ilsisi lietuvio palaikai, atgabenti iš Giedraičių karių kapų. Tie kariai krito kovoje su lenkų agresoriais.
Diplomatiška pozicija
Lietuvoje dirbančio lenko Krzysztofo Kolanowskio nuomone, atstatyti paminklą ar ne, taip pat kur, turėtų spręsti patys Lietuvos piliečiai, o ypač – kauniečiai.
„Įprastai, kai atstatomi paminklai, pateikiama tam tikra, dažnai subjektyvi, istorinių įvykių interpretacija, su kuria gali nesutikti kitų tautų atstovai. Kaip Lenkijos pilietis, nesijaučiu turįs teisę prieštarauti tokiai iniciatyvai. Maža to, aš puikiai suprantu tarpukario lietuvių nuoskaudą netekus savo sostinės – šią netektį įkūnija minėtas paminklas, todėl ir suprantu siekį jį atstatyti. Nemanau, kad toks paminklas galėtų ką nors įžeisti, išskyrus paminklo tekste iškaltą kontroversišką ir apibendrinantį epitetą “klastingas lenkas", – mano pašnekovas.
Kita vertus, atsižvelgiant į dabartinės įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos kontekstą, toks žingsnis esą galėtų būti neteisingai suprastas.
"Juk atsimename, kokias emocijas sukėlė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos išleista brošiūra apie Panerius arba Lietuvos ambasadorės Lenkijoje teiginys apie Lietuvos lenkų tariamą nelojalumą savo valstybei. Sunku tikėtis, kad paminklo atstatymas dabar nesukeltų tokių emocijų.
Todėl labai svarbu, kad abi pusės su dar didesniu ryžtu pabandytų nutraukti tą aštrėjančio tono dialogo spiralę ir kad mes visi išmoktume nebepainioti tarpukario istorijos – juk galime ją skirtingai vertinti žodžiais ir paminklais – su dabartimi", – išreiškė nuomonę K.Kolanowskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas26
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius3
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Mokykla be telefonų: nustebino vaikų mąstymo branda
Į Kulautuvos pagrindinę mokyklą atėję moksleiviai telefonus palieka spintelėje. Pasiima tik pasibaigus pamokoms. Pedagogai tikri – tai gerina mokymo kokybę, stiprina bendruomenės ryšį. ...
-
Liūčių tvindomame Dubajuje esantis lietuvis: nustėrau pamatęs apsemtą aštuntą viešbučio aukštą32
„Dvi dienos, atrodytų, iškrito iš gyvenimo“, – atviravo darbo reikalais į audrų ir liūčių pastaruoju metu talžomą Dubajų atvykęs kaunietis Donatas. Vyras neslėpė – miestas nepasiruošęs tokioms nelaimėm...
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?21
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai, atvažiavę ryklių pasiži...
-
Landynė daugiabutyje: ar gali būti blogiau?66
Vieno Šilainių daugiabučio gyventojai pavargo: landyne virtusiame bute – narkomanų slėptuvė, nuolatinės girtuoklystės, muštynės, sklindantis dvokas. Problema – ne nauja, bet sunkiai sprendžiama. ...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė35
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...