Kodėl graikai negali nemylėti Maironio?

  • Teksto dydis:

Lietuvos kultūros institutui (LKI) finansavus, devyniolika užsienio kalbų prabils beveik 40 Lietuvos autorių kūrinių. Tarp jų – ne tik populiarūs šiuolaikinės literatūros veikalai, bet ir dokumentika apie tremtį.

Dėmesys laureatėms

Lietuviškų literatūros tekstų vertimų į užsienio kalbas skatinimo programa Lietuvoje vykdoma nuo 2001-ųjų. Per programos gyvavimo dvidešimtmetį yra finansuota 440 Lietuvos autorių knygų vertimų į 36 užsienio kalbas.

Šį pavasarį finansavimas paskirtas septyniolikai grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių vertimų į įvairias užsienio kalbas. Daugiausia užsienio leidėjų dėmesio sulaukė tarptautiniais apdovanojimais įvertinti Lietuvos autorių kūriniai.

ES literatūros premiją 2019 m. pelniusi Dainos Opolskaitės novelių knyga "Dienos piramidės" šįkart sulaukė net trijų vertimų į italų, lenkų ir makedonų kalbas.

Į italų kalbą šį kūrinį verčiantis Adriano Cerri pasakoja, kad D. Opolskaitės knyga susidomėjo sėkminga italų leidykla "Iperborea", kuri per pastaruosius tris dešimtmečius išleido svarbiausius šiaurės Europos – ypač skandinavų – literatūros kūrinius. D. Opolskaitė bus pirmoji lietuvių literatūros atstovė šios leidyklos kataloge.

Kuo "Dienos piramidės" galėtų patraukti Italijos skaitytojų dėmesį? "Spėju, kad italų skaitytojams patiks tai, kaip talentingai autorė paverčia "pavojingai banalų" savo personažų gyvenimą "banaliai pavojingu" įvykiu", – sako A. Cerri.

Aktualumo nepraranda Giedros Radvilavičiūtės esė rinktinė "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos" ir Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas "Kvėpavimas į marmurą", už kurias autorės taip pat buvo įvertintos ES literatūros premija. L. S. Černiauskaitės kūrinys verčiamas į graikų, o G.Radvilavičiūtės – į albanų kalbas.

Pasirinkimo kriterijus

Didelio užsienio leidėjų susidomėjimo sulaukė ir naujasis Kristinos Sabaliauskaitės istorinis bestseleris "Petro imperatorė". Institutas šįkart finansavo net tris jo vertimus į olandų, prancūzų ir latvių kalbas. Latvijoje bus išleista jau antroji ypač palankiai įvertinto romano dalis, Prancūzijoje ir Nyderlanduose – pirmoji.

"Petro imperatorę" į olandų kalbą verčianti Anita van der Molen prisipažįsta, kad jau išvertė pusę knygos, kuri jai pačiai yra labai įdomi, todėl esanti tikra, kad Nyderlanduose romanas sulauks sėkmės.

"Nyderlandų visuomenė vis labiau domisi moterų vaidmeniu istorijoje. Jų pozicija visada buvo apleista, o dabar norima suteikti joms pelnytą vietą. "Petro imperatorė" puikiai atitinka šią tendenciją. Romaną dar žavesnį daro rašytojos pasirinkimas pasakoti pirmuoju asmeniu ir pagrindinė jo veikėja – moteris šalia Petro Didžiojo, kurio vardas yra plačiai žinomas Nyderlanduose", – teigia vertėja A. van der Molen.

Laiko patikrinta

Kaimyninės Lenkijos skaitytojus pasieks Birutės Jonuškaitės romanas "Maestro", Šiaurės Makedonijos – Grigorijaus Kanovičiaus "Šėtono apžavai", Kinijos – Antano Škėmos romanas "Balta drobulė".

Poezijos skaitytojams užsienio leidyklos pristatys Tomo Venclovos, Sigito Parulskio, Kornelijaus Platelio kūrinių rinktines. Vienų dažniausiai verčiamų Lietuvos poetų eilėraščiai bus išleisti Vokietijoje, Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Graikijos skaitytojai turės galimybę tęsti pažintį su Lietuvos poezijos klasika. Maironio eilėraščius verčiantis Sotiriosas Souliotis sako, kad graikams jie tikrai bus įdomūs ir suprantami.

"Maironio poezija susidomėjau išvertęs Kristijono Donelaičio "Metus". Manau, kad jei graikai susidomėjo K. Donelaičiu, tikrai susidomės ir Maironiu. Jis graikams yra net artimesnis už K. Donelaitį, nes kalba apie meilę tėvynei, kuri mums yra labai svarbi", – nuomone dalijasi literatūros vertėjas S.Souliotis.

Svarbūs liudijimai

Užsienio skaitytojus pasieks ir du nauji negrožinės literatūros vertimai. Dalios Grinkevičiūtės memuarai "Lietuviai prie Laptevų jūros" bus išleisti Albanijoje. Iki šiol Lietuvos kultūros institutas jau finansavo aštuonis D. Grinkevičiūtės memuarų vertimus į anglų, ispanų, lenkų, olandų, prancūzų, serbų, suomių ir vokiečių kalbas. Išskirtiniai tremties atsiminimai ir jų užrašymo istorija užsienyje kiekvienąkart sulaukia skaitytojų ir kritikų dėmesio.

Į kinų kalbą bus verčiama avangardinio kino pradininko, poeto Jono Meko knyga "Coversations with Film-Makers: Movie Journal Columns from 1961 to 1975" (Pokalbiai su filmų kūrėjais: 1961–1975 m. kino žurnalo skiltys). Lietuvos kultūros institutas siekia prisidėti prie J.Meko kūrybinio palikimo populiarinimo pasaulyje ir jau yra suteikęs finansavimą aštuoniems jo poezijos vertimams į anglų, italų, portugalų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbas.

Kalbės ir paveikslėliai

Šį pavasarį LKI taip pat finansavo rekordinį skaičių Lietuvos autorių sukurtų iliustruotų knygų: įvairiose pasaulio šalyse jų bus išleista net devyniolika. Tokį užsienio leidėjų dėmesį paankstino pernai atnaujinta Vertimų skatinimo programa – leidėjams buvo suteikta galimybė ne tik prašyti finansavimo iliustruotoms knygoms versti, bet taip pat pretenduoti į papildomą paramą šių knygų autorių teisėms įsigyti, iliustracijų, redagavimo, dizaino paslaugoms.

Iliustruotų knygų kūrėjai dažnai tampa pirmaisiais ambasadoriais, kurie supažindina pasaulio vaikus ir suaugusius skaitytojus su Lietuva.

Suteikus finansavimą, artimiausiu metu Lietuvos autorių sukurtos iliustruotos knygos pasieks ne tik Europos, bet ir tolimąsias šalis: Japoniją, Jungtinius Arabų Emyratus, Kiniją, Libaną, Meksiką, Turkiją.

Lietuvos iliustruotų knygų kūrėjai dažnai tampa pirmaisiais ambasadoriais, kurie supažindina pasaulio vaikus ir suaugusius skaitytojus su Lietuva. Neabejotinai vienos svarbiausių yra vaikų literatūros klasiko Kęstučio Kasparavičiaus sukurtos knygos, skaitomos net 27 pasaulio kalbomis. Šįkart LKI finansavimą suteikė net keturių K.Kasparavičiaus knygų vertimams: Estijoje pasirodys "Sodininkas Florencijus", Albanijoje – "Apie gyvūnus", Turkijoje – "Dryžuota istorija", o Slovėnijoje – "Meškelionė". Kelionę per pasaulio kalbas tęsia ir gyvoji Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės legenda "Laimė yra lapė". Knyga bus išleista Lenkijoje ir Šiaurės Makedonijoje.

Užsienio knygynus ir bibliotekas pasieks Mariaus Marcinkevičiaus ir Rasos Jančiauskaitės, Tomo Dirgėlos ir Dalės Karpavičiūtės, taip pat T.Dirgėlos ir Ingos Dagilės, Beno Bėranto ir Vilijos Kvieskaitės, Juliaus Kelero ir Aistės Papartytės, Kęstučio Navako ir Marijos Smirnovaitės, Mikalojaus Vilučio sukurtos knygos.

Aktualios temos

Užsienio leidėjus sudomino ir negrožinės iliustruotos knygos vaikams, padedančios užmegzti pokalbį gamtosaugos ir istorinės atminties klausimais.

Pernai rudenį išleista M. Marcinkevičiaus ir I.Dagilės knyga "Akmenėlis" sulaukė ne tik įvertinimų Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose, bet ir užsienio leidėjų dėmesio. Italijos leidykla "Caissa Italia" išleis pirmąjį knygos vertimą.

"Knyga šviesiai ir kartu labai paprastai pasakoja apie labiausiai šokiruojantį XX a. įvykį. Man atrodo, kad ji yra puikus būdas pristatyti vaikams Holokausto temą", – apie savo sprendimą Italijoje išleisti "Akmenėlį" pasakoja leidyklos vadovas Yuri Garettas ir priduria, kad jo dėmesį patraukė unikali pasakojamos istorijos, siužeto ir iliustracijų dermė.

Opią nykstančių gyvūnų temą atveriančią Giedrės Rakauskienės ir Dovilės Kubrakovaitės-Bakutės knygą "Paskutinis pasaulyje baltasis raganosis" ketinama išleisti Meksikoje ir Turkijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių