Įkaltas pateisinimas
Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse, gegužės 9-ąją buvo daug gvazdikų. Gėlės puošė visas paminklines ar antkapines lenteles, skelbiančias, kad čia palaidoti Raudonosios armijos kareiviai.
Gėlių žiedų buvo ir ant antkapių su keturių komunarų vardais (jiems skirtas paminklas Kauno Vytauto prospekte buvo išmontuotas prieš keliolika metų).
Takeliais tarp antkapių vaikščiojo nedideli būreliai žmonių su gėlėmis ir žvakutėmis.
„Kaip aš galiu neminėti šios dienos, jei žuvo septyni žmonės iš mano giminės“, – sakė kaunietė Valentina.
Pasiteiravus, ką ji galvoja apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, kaunietė kalbėjo, kad prie Rusijos sienos buvo pastatyta statinė.
„Jie gi NATO atsiuntė visai prie durų. Pastatė statinę. Reikėjo laukti, kol ji bus susprogdinta? Reikėjo laukti, kol prasidės agresija?“ – kartojo Kremliaus kūju į rusų galvas įkaltą paaiškinimą kaunietė.
Gėlių į karių kapus atnešęs kaunietis Virgis sakė atėjęs pagerbti eilinių karių, nuo kurių valios ir norų niekas nepriklauso.
„Pats kariavau Afganistane ir žinau paprasto kareivio gyvenimą. Ką kareiviui daryti, jei įsakinėja diktatorius Putinas?“ – sakė Virgis.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Nauja okupacija
Vadinamoji Pergalės diena ir Raudonosios armijos įžengimas į Lietuvą reiškė naują šalies okupaciją ir žmonių kančias.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę gegužės 9-oji tapo didesnės įtampos diena, kai siekia pasireikšti okupacijos laikų besiilginti ar apie rusų sugrįžimą svajojanti visuomenės dalis ir tokias nuotaikas kurstančios Rusijos specialiosios tarnybos.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais sustiprėjo Kremliaus režimo atstovų ir propagandininkų prieš Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes nukreipta radikali retorika. Be to, padaugėjo atvirų raginimų pradėti karinę agresiją prieš Baltijos valstybes.
Provokacijų tikimybė
Pasak Lietuvos žvalgybos, provokacijomis ir informacinėmis operacijomis siekiama kurstyti baimę ir paniką visuomenėje, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais ir institucijų darbu.
VSD pažymėjo, kad ir prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą buvo atvejų, kai Rusijos žvalgybos tarnybos diversijas ir vandalizmo išpuolius prieš Lietuvą vykdė būtent Pergalės dienos laikotarpiu.
Kaip tik šiuo laikotarpiu buvo įvykdyta prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atakų, kuriose Rusijos žvalgybos tarnybų operacijas bandyta pateikti kaip Lietuvos vykdomai politikai nepritariančių savarankiškai susikūrusių grupių veiksmus, platintos netikros naujienos apie teisėsaugos tariamai vykdomas represijas prieš Pergalės dieną mininčius Lietuvos gyventojus.
Prieš valstybingumą
Artėjant gegužės 9-ajai, kai Rusijoje švenčiama Pergalės diena, visuomenininkai socialiniuose tinkluose paskelbė apie Rusijoje išleistą Lietuvos istorijos knygą.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Monografiją „Lietuvos istorija“ išleido devynių autorių kolektyvas, tarp jų – ir rusų istorikas, propagandininkas Aleksandras Diukovas. Jį Lietuva buvo įtraukusi į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Leidinio įžanginį žodį parašė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, o tarp autorių yra minimas buvęs už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygis Giedrius Grabauskas.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šią knygą laiko priešiška priemone, skirta kvestionuoti valstybingumą ir pagrįsti imperializmą prieš kaimynines valstybes.
(be temos)
(be temos)
(be temos)