Kiek pakaunės kaimo turizmo sodybose liko turizmo prieskonio

Išnaudojo upės kaimynystę

Kaimo turizmo pradininkė pakaunėje Roma Zalensienė nuo 1996 m. su vyru Eimantu intensyviai darbuojasi poilsio ir pramogų slėnyje „Zalensai“. Prisijungęs jaunimas – dukra Erika ir sūnus Irmantas su žmona Simona į Padubysio kaimą (Vilkijos apylinkių seniūnija) įnešė naujų vėjų. Irmanto iniciatyva teikiamos papildomos paslaugos: šaudymas iš lanko, baidarių ir stovyklaviečių nuoma.

Šalimais tekanti Dubysa – viena populiariausių ir gražiausių Lietuvos upių, miškais apaugusiais šlaitais, salpinėmis pievomis. Dėkinga kaimynystė Irmantui pasufleravo papildomą paslaugą – baidarių ir stovyklaviečių nuomą. Iškyloms baidarėmis galima rinktis iš penkių skirtingo sudėtingumo trasų, todėl kasmet šią duburiuotą upę išbando tiek vandens sporto entuziastai, tiek šeimos su vaikais. Pernai jų skaičius siekė tris tūkstančius.

Kartos: prie tėvų Laimos (sėdi) ir Stasio Sadauskų puoselėjamo verslo prisidėjo ir dukra M. Sadauskaitė-Pocė (stovi)./ Kauno turizmo sodybų savininkų nuotr.

„Kelios kompanijos jau ir šiemet nepabūgo šaltoko Dubysos vandens, nors sezonas paprastai prasideda antroje gegužės pusėje“, – sakė I. Zalensas.

Poilsio ir pramogų slėnį „Zalensai“ mėgsta ne tik baidarių turizmo mėgėjai, bet ir medžiotojai, erdviose patalpose vyksta konferencijos ir mokymai.

Beveik prieš metus vaizdingoje vietoje iškilo naujas ir palyginti erdvus kupolinis namelis poilsiui. Jame – visi patogumai, apgalvotos net smulkios detalės: chalatai, virtuvės įrankiai ir visa kita, ko tik gali prireikti viešnagei, taip pat erdvi terasa, grilis, ofuro vonia, garantuojanti visišką atsipalaidavimą. Svečiai namelyje laukiami visus metus.

Vaišina naminiais patiekalais

Toje pačioje Vilkijos apylinkių seniūnijoje tik Antalkių kaime daugiau kaip 20 metų veikia „Sadauskų sodyba“. Sutapimų esama ir daugiau: prie tėvų Laimos ir Stasio Sadauskų puoselėjamo verslo prisidėjo ir dukra Monika Sadauskaitė-Pocė.

„Mes visada vykdėme kaimo turizmą. Žinoma, priimame ir šeimas, švenčiančias įvairias šventes, įmonių renginius, tačiau tos šventės pas mus kitokios, su kaimo turizmo prieskoniu. Duodame ragauti mūsų naminių kaimiškų patiekalų, gėrimų, tautinio paveldo produktų. Supažindinti su senomis tradicijomis mūsų šeimai yra vertybė, todėl ir keliaujame šiuo keliu“, – šypsojosi „Sadauskų sodybos“ direktorė M. Sadauskaitė-Pocė.

Skonis: Sadauskų sodyboje vaišinama naminiais kaimiškais patiekalais, vietoje gamintais gėrimais, tautinio paveldo produktais./ Kauno turizmo sodybų savininkų nuotr.

Prieš dešimtmetį čia pradėtos vykdyti edukacijos. „Vis sulaukdavome užklausų, ar galime pamokyti kepti kūčiukus, velykinis bobas, ar galime pristatyti savo vyną. Atsižvelgėme į klientų poreikius ir taip viskas prasidėjo. Visos mūsų edukacijos labai populiarios. Kūčiukų kepimas ir ragavimas su tautinio paveldo produktu – putinų arbata – vyksta visą gruodį, per tą laiką sulaukiame per 300 žmonių. Pavasarį rengiame velykinės bobos kepimo ir kiaušinių marginimo edukacijas, o vasarą – mūsų ūkyje pagamintų produktų degustacijas etnografiniame rūsyje“, – pasakojo Monika.

Verslininkei ne problema edukacijas vesti ir anglų kalba, todėl sodyboje sulaukiama svečių ne tik iš mūsų šalies. Su lietuviško kaimo ypatumais Antalkių kaime susipažino svečiai iš Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos.

„Žali žali“ išaugo

Ringauduose esantys Nemuno turo svečių namai taip pat skaičiuoja 20-uosius gyvavimo metus. Sodyba orientuota į trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, labiausiai – pravažiuojantiems turistams, todėl visą šį laikotarpį ir buvo teiktos nakvynės, turizmo paslaugos.

Paskirtis: valandos trukmės edukacija „Daiga Padaiga“, skirta darželiams ir mokykloms.

„Ši sodyba – graži mano tėvelių idėja, kurią jie parsivežė iš savo asmeninių kelionių, kai dėstytojaudami tuometiniame Žemės ūkio universitete stažavosi Jungtinėje Karalystėje. Jiems labai patiko apsistoti ten populiariose B&B (lietuviškai – nakvynė ir pusryčiai) vietose ir kai pirko sklypą Ringauduose, jau žinojo, kad namas turi būti didelis, pritaikytas ne tik šeimai gyventi, bet ir kaimo turizmui. Antras aukštas buvo projektuojamas su atskirais kambariais, prie kiekvieno jų – dušas ir tualetas. Vieta šventėms ar renginių salė nebuvo numatyta, nes tai toli nuo idėjos ir prasmės, ką mano tėveliams reiškė kaimo turizmas“, – tvirtino Danutės ir Jurgio Žabaliūnų dukra Indrė.

Veiklos: vaikai degustuoja „Žali žali“ daigintas sėklas, išmoksta pasisodinti saulėgrąžų daigų, susipažįsta su sveika gyvensena./ Kauno turizmo sodybų savininkų nuotr.

Mintis apie edukacines programas gimė Indrės vyrui Vincui Benevičiui šeimos versle „Žali žali“. Jis pasiūlė nuvykti į dukrytės darželį ir vaikučiams pravesti valandos trukmės edukaciją apie sėklytes, kurias jauna šeima daigino. Pamažu tai išaugo į atskirą edukacijų kryptį, kurią įgyvendino Indrė.

„Tai – valandos trukmės edukacija „Daiga Padaiga“, skirta darželiams ir mokykloms. Jos metu vaikai degustuoja „Žali žali“ daigintas sėklas, išmoksta pasisodinti saulėgrąžų daigų, susipažįsta su sveika gyvensena. 2019 m. šias edukacijas pradėjau vesti ir mūsų sodyboje, sulaukėme pirmųjų moksleivių grupių, kai kurių – ir su tėveliais. Ringaudų bendruomenės vaikams ne kartą buvo organizuoti atskiri vakarai su „Daiga Padaiga“. 2020 m. vasarą surengiau vaikų dienos stovyklą, nes sodybos teritorija pritaikyta lauko pramogoms. Dalyviai patyrė daug nuotykių gamtoje, praplėtė žinias apie sveiką gyvenseną, kiekvieną dieną gaminome žaliuosius kokteilius, auginome ir prižiūrėjome daigelius“, – prisiminė I. Benevičienė.

Kelios kompanijos jau ir šiemet nepabūgo šaltoko Dubysos vandens, nors sezonas paprastai prasideda antroje gegužės pusėje.

Pernai Indrė prisijungė prie tėvų komandos, įkūrė MB „Žalios istorijos“ ir kartu su jais jau priiminėjo svečius sodyboje. „Mes išskiriame tuo, jog svečiai turi galimybę išragauti čia pat auginamus valgomuosius daigus, užsisakyti ekskursiją į gamybą. Mano mamytė yra agrarinių mokslų daktarė, ji visuomet turi ką papasakoti iš savo ilgametės patirties apie mūsų sodyboje auginamus ir patiekiamus produktus biomedicininiu požiūriu“, – tvirtino pašnekovė.

Pagrindinė Nemuno turo svečių grupė – užsieniečiai. Patys pirmieji turistai buvo suomiai, šios šalies ir Baltijos šalių turistai yra pagrindiniai sodybos svečiai, nes ji – šalia „Via Baltica“ greitkelio

„Tiek mano tėveliai, tiek aš bendraujame anglų kalba, o tėveliai – dar ir rusų. Nakvojantiems turistams edukacijas, degustacijas užsienio kalba vedame mes visi, o vaikų grupėms apie „Daigą Padaigą“ – tik aš. Gegužės pabaigoje sulauksiu Erasmus moksleivių ir jau ruošiuosi jų edukacijai anglų kalba“, – šypsojosi Indrė.

Arimai virto oaze

Nors registravo kaip kaimo turizmo sodybą, „9 vėjus“ savininkai Odeta ir Evaldas Subačiai mieliau įvardija poilsio sodyba arba užmiesčio vila. Odeta patikino, kad norėjo sukurti oazę netoli didmiesčio, kad nuvargę ir išsibalansavę žmonės, neužtrukę kelionėje, patektų į visiškai kitokią erdvę.

Įvardijimas: „9 vėjus“ savininkai O. ir E. Subačiai mieliau vadina poilsio sodyba arba užmiesčio vila./ Kauno turizmo sodybų savininkų nuotr.

„Kurtis pradėjome prieš 21-erius metus ariamame lauke, o žmonėms „9 vėjai“ tapo žinomais nuo 2012 m. Su vyru, nepriklausomai nuo išorės veiksnių, transformuojamės ir patys, todėl nuo pirminio sumanymo iki dabartinio vaizdo keitėsi ir sodyba, atsirado naujų suvokimų ir patirčių. Kai antrame aukšte įrenginėjome erdvę, nežinojome, kaip ją priims žmonės. Tačiau mus atrado vestuvininkai. Šios šventės mūsų veikloje užėmė ir tebeužima didžiąją dalį renginių“, – pasakojo sodybos šeimininkė.

Girininkų kaime Subačiai plėtė ir privatų sektorių: atsirado šeimos restoranas, kurį atidarė įsisiautėjant pandemijai. Po dienos, paskelbus karantiną, reklaminę iškabą teko suvynioti. Laisvėjant suvaržymams, „9 vėjai“ spėjo pagarsėti degustacinėmis vakarienėmis, pagal temą rengdavo muzikinius vakarus. Jų verslininkai dar neatnaujino, tačiau patikino turį gražių minčių, idėjų ir šią veiklą taip pat atgaivins.

„Pastebime, kad žmonės pasikeitė, jie labiau vertina gamtą, laiką, nebenori dirbtinų pramogų. Mes nekonkuruojame su pajūriu ar Druskininkais, tačiau jie – toli, nenuvažiuosi kiekvieną savaitgalį, o pas mus iš miesto galima atvažiuoti per 20 minučių“, – šypsojosi O. Subačienė.

Komentaras

Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė./ Kauno turizmo sodybų savininkų nuotr.

Centro duomenis, šiuo metu pakaunėje yra apie 30 kaimo turizmo sodybų, kurios turi licenciją teikti tokias paslaugas. Nuo 2012 iki 2016 m. Kauno rajone buvo pastebimas kaimo turizmo sodybų didėjimas, o nuo 2020–ųjų nedidelis sumažėjimas.

Mūsų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, kaimo turimo sodybos dažniausiai neatliepia savo paskirties ir veikia kaip švenčių organizavimo vietos. Vis dėlto, galima pasidžiaugti, kad jaunesnioji karta ieško kitokių veiklos vykdymo formų ir teikia papildomas paslaugas, edukacijas. Pavyzdžiui, įsikūrusieji prie upių, nuomoja baidares, plaustus, o šalia itin populiarėjančių pėsčiųjų takų („Camino Lituano“ ar „Baltic Forest Trales“) teikia nakvynės su pusryčiais paslaugas.

Pakaunėje pastebimas didelis maisto edukacijų trūkumas, mažai kas siūlo paskanauti naminių sūrių, duonos, mėsos gaminių ar juos pasigaminti patiems. Todėl labai džiaugiamės, kai jauni žmonės ima kurtis vienkiemiuose, ten augina naminius gyvulius ar paukščius, edukuoja vaikus.