Kaune veikiančio Trečiojo amžiaus universiteto vadovai kreipėsi į Suaugusiųjų mokymo centrą, prašydami suteikti galimybę žinių trokštantiems miesto senjorams nemokamai mokytis anglų kalbos. Vyriausiems kauniečiams skirta ugdymo įstaiga kol kas turi verstis iš žmonių geranoriškumo, nes laikinosios sostinės valdžia beveik dešimt metų nereaguoja į jos kūrėjų prašymus veiklą skatinti finansiškai.

„Trečiojo amžiaus universitetas Kaune, galima sakyti, veikia stebuklo dėka. Dėstytojai su studentais susitinka bibliotekose, muziejuose, kitose aukštosiose mokyklose. Atlygis už paskaitų skaitymą nemokamas“, – sakė docentė, biomedicinos mokslų daktarė Žibuoklė Senikienė.

Partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausanti specialistė tvirtino, kad Trečiojo amžiaus universitetą Kaune lanko daugiau nei tūkstantis miestiečių, vyresnių nei 50 metų. Jie du metus mokosi viename ar keliuose pasirinktuose fakultetuose iš devynių esančių. Užsiėmimai vyksta du kartus per mėnesį, ir jie yra nemokami.

„Europos miestai, kuriuose veikia senjorams skirti Trečiojo amžiaus universitetai, remia žinių vyresniems miestiečiams suteikiančias mokymo įstaigas. Tuo tarpu Kauno valdančioji dauguma apie tai nieko net nenori girdėti. Šiuo metu svarstome galimybę kreiptis į Strasbūrą – į tas institucijas, kurios atsakingos už mokymąsi. Galbūt situacijos paviešinimas svarbiose Europai struktūrose privers į senjorus atsigręžti ir miesto politikus“, – sakė „tvarkietė“ Ž. Senikienė.

Jos bendrapartienė, Kauno suaugusiųjų mokymo centro anglų kalbos mokytoja Aurelija Cibulskė, įsitikinusi, jog ne valstybės, o miesto valdžia turi užtikinti galimybę tobulėti visą gyvenimą.

„Mūsų įstaigoje vyksta daug vertingų paskaitų, kurių lankymas per mėnesį kainuoja maždaug 9 eurus. Tačiau vyresni kauniečiai sau negali leisti net tokio malonumo“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė.

Anot jos, svarbus Trečiojo amžiaus universiteto idėjos įgyvendinimas, kad senjorai nesijaustų atskirti nuo besikeičiančios informacinės visuomenės raidos pokyčių.

„Mokymasis visą gyvenimą – tai ne tik išsilavinimo įgijimas, bet galimybė gyventi ir dirbti savo gimtajame mieste. Mano veiklos tikslas – padėti užtikrinti žmonėms, gavusiems vidurinį, profesinį, aukštąjį išsilavinimą, apsirūpinti gyvenamuoju plotu“, – patikino A. Cibulskė.

Jos teigimu, mokymosi visą gyvenimą idėja aktuali ne tik suaugusiems, bet ir vaikams – besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio bei vidurinio, taip pat profesinio ugdymo sistemas.

„Svarbu, jog kai kurios ugdymo įstaigos jau suprato, kad skatinti vaikus mokytis vien išdalinti vadovėlius, vesti pamokas ir skirti namų darbus nepakanka. Jiems reikia kai ko daugiau“, – sakė dizainerė Jolanta Velykienė.

Ji kartu su architekte Ernesta Raile šįmet baigė įgyvendinti vaikų poilsio kambario įrengimo „Ryto“ pradinėje mokykloje projektą. Nuo jo sukūrimo iki baigimo praėjo beveik metai. Kadangi patalpa nedidelė, joje, pasak partijos „Tvarka ir teisingumas“ narės, nesinorėjo ryškių, intensyvių spalvų.

„Labai svarbus buvo baldų funkcionalumas. Patalpa nedidelė, o joje vienu metu gali patogiai žaisti ar ilsėtis 5-8 vaikai. Minkštasuoliai suprojektuoti taip, kad juos būtų galima stumdyti priklausomai nuo to, kokia veikla užsiims pradinukai“, – pasakojo J. Velykienė.

Ji iki šiol tokio poilsio kambario analogo nematė nė vienoje Lietuvos mokykloje.

Rinkimų agitacija apmokėta iš „Tvarka ir Teisingumas“ politinės kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. 1340591