„Kauno tiltai“ atsisakė tūkstantinės premijos už radybas

Grįžo į Kauną

"Lobis?!" – kastuvu barkštelėję į akmenį lysvėje, veikiausiai ne kartą svajojote apie netikėtą radinį po žeme – skrynelę su papuošalais ar puodynę su auksinėmis monetomis. Tai, kas daugeliui mūsų – svajonė, akcinės bendrovės "Kauno tiltai" darbuotojams tapo realybe.

Birželio mėnesio pabaigoje tvarkydami Laisvės alėjos grindinį, priešais Kauno valstybinį lėlių teatrą, greta liepų alėjos, ekskavatoriaus kaušu jie kliudė molinį indą su keliais šimtais monetų. Kultūros paveldo specialistai nustatė, kad tai kelių šimtų metų senumo Žygimanto Augusto valdymo laikų monetos: dvidenariai, grašiai, ketvirtokai. Nubraukus žemes nuo vienos jų paaiškėjo, kad iš rankų į rankas moneta keliavo dar 1566-aisiais.

Policijos užantspauduotoje dėžutėje monetos kelis mėnesius buvo saugomos Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje. Spalio pabaigoje lobis grįžo į Kauną – Nacionalinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejų.

Įvertino tūkstančiais

Dalį monetų muziejaus lankytojai išvys sausio mėnesį. Išmirkyti oksidus tirpdančiame skystyje, likusieji  dvidenariai, grašiai ir ketvirtokai ekspoziciją pildys palaipsniui.

"Kiekvienos monetos valymo trukmė gali būti labai skirtinga. Tos, kurios oksidavosi labiau, mirks ilgiau. Daug ką šiame procese lemia ir metalas", – kalbėjo Numizmatikos skyriaus vedėjas dr. Ignas Narbutas.

Prieš patenkant į naujųjų šeimininkų rankas, lobį atidžiai ištyrinėjo Kultūros paveldo departamento komisija. Rastąsias monetas specialistai įvertino 40 650 eurų. Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, kuriam nuspręsta perduoti radinį, pagal įstatymą radėjams privalėjo atlyginti ketvirtadalį lobio vertės. Tai reiškia, kad "Kauno tiltams", pagal leidimą vykdžiusiems darbą minėtoje Laisvės alėjos atkarpoje, muziejininkai turėjo išmokėti 10 162, 50 eurų sumą.

Atsisakė pinigų

Didelei nuostabai, "Kauno tiltai" tūkstančių atsisakė – bendrovė, kuri pagal įstatymą laikoma radėja, minėtą sumą skyrė muziejui.

"Esame viena didžiausių Kauno įmonių, todėl stengiamės prisidėti prie Kauno miesto gerovės ne tik įprastais darbais, bet ir būdami socialiai atsakingi. Džiugu, kad bendrovės netikėtas radinys netrukus taps visiems matomas M.K.Čiurlionio muziejuje. Norėdama prisidėti prie Lietuvos istorijos išsaugojimo, bendrovė savo lobio radybų dalį dovanoja muziejui – tegul bus tai simbolinis įmonės indėlis visai Lietuvai 100-mečio proga", – kalbėjo AB "Kauno tiltai" generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

A.Rusevičius džiaugėsi, kad bendrovės darbininkų rastą lobį netrukus bus galima išvysti muziejuje.

M.K.Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai neslėpė, kad "Kauno tiltų" gestas tarsi Kalėdų stebuklas – malonus ir netikėtas. Tuo metu pinigus, kuriuos rėmėjai žadėjo skirti atlygiui už radybas, muziejininkai dabar galės panaudoti lobiui pristatyti visuomenei.

"Reikalinga brangi įranga, restauravimas, monetų valdymas ir didžiulis darbas, kad visuomenė bent akies krašteliu galėtų dirstelėti į radinį", – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei ir administracijai Daina Kamarauskienė.