Kauno teisme – žaidimas išmokomis prieš lemiamą atranką?

Slegia įtampa

Lietuvos teismų dienos proga už pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius A.Purvainis teisėjų padėjėjams, posėdžių sekretorėms, raštinių darbuotojams skyrė išmokas: vieniems dviejų, kitiems po pusantro, vienos ar pusės pareiginės algos dydžio. Kauno apylinkės teismo darbo užmokesčiui skirtas lėšų fondas nebuvo viršytas, tačiau tai sukėlė nemažai aistrų ir abejonių.

Viskas būtų gerai, tačiau anonimais pageidavę likti "Kauno dienos" pašnekovai klausia: "Kokiais kriterijais remdamasis laikinasis vadovas paskirstė, kam ir kokio dydžio išmoką skirti?" Jų pastebėjimu, kriterijus vienintelis – myliu arba nemyliu.

Kalbama, kad kai kurie dešimt ir daugiau metų išdirbę Kauno teisme gavo vos pusės atlyginimo dydžio išmoką. Tačiau buvo ir tokių, kuriems pakako keturių darbo mėnesių, kad gautų dviejų algų dydžio išmokas. Neaiški diferenciacija kiršina darbuotojus. "Niekam nieko negaila. Kiekvienam malonu būti įvertintam ir finansiškai pamalonintam, bet kad visa tai padaryta nežinia kokiais kriterijais remiantis", – užsimenama ir apie slegiančią įtampą Kauno rūmuose.

Kitas pastebėjimas dėl laikinojo vadovo A.Purvainio dosnumo protrūkio – šiuo metu paskelbta atranka Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigoms užimti. Kartą A.Purvainiui jau nepasisekė tapti šio teismo vadovu. Dabar A.Purvainio pavardė – vėl tarp trijų kandidatų naujai paskelbtoje atrankoje. "Beveik politikų pamėgtas žaidimas – prielankumą pelnyti laikinu dosnumu", – tokios nuomonės laikosi kai kurie teismo darbuotojai. Juolab kad pirmą kartą A.Purvainiui koją pakišo ir tai, kad jį neigiamai įvertino teismo darbuotojai.

Dar vienas pastebėjimas – išdrįsęs laikinajam teismo vadovui  paprieštarauti, užduoti nepatogų klausimą ar kitais rūpesčiais kvaršinantis galvą, užsitraukia A.Purvainio nemalonę. Tokios jo nuostatos pavyzdžiu galėtų būti ir trijų teisėjų padėjėjų ("Kauno dienai" pavardės žinomos) oficialus kreipimasis, kad būtų atsižvelgta į didelius darbo krūvius.

Visoms trims, A.Purvainis neskyrė piniginių išmokų ir netgi liepė sudaryti komisiją, kad būtų įvertinta jų veikla.

Sulaukė skundų

"Kauno dieną" pasiekė dokumentai, liudijantys laikinojo Kauno apylinkės teismo vadovo sprendimą skirti pinigines išmokas. Tačiau gerokai labiau nustebino teisėjų kreipimasis į Kauno apygardos teismo pirmininką dėl laikinojo vadovo A.Purvainio administravimo ypatumų. Tokį raštą teisėjai pateikė ir Teisėjų tarybai bei Prezidentūrai.

"Mikroklimato negalėčiau pavadinti pakankamu, kad visi teisme dirbantys asmenys galėtų jaustis patogiai ir be rūpesčių vykdyti savo funkcijas. Galiu patvirtinti ir tai, kad buvo gauta nusiskundimų tiek dėl didelių darbo krūvių, tiek dėl administravimo Kauno apylinkės teisme" – neslėpė Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Pirmiausia apie išmokas. Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas teigė, kad tai esą teismo vidaus reikalas.

"Taip būti gali. Įstatymas numato, kad priemokos galimos. Tik pasirinkimas, kam jas skirti, turi būti labai aiškiai siejamas su rezultatais. Pasitaupymas įstaigoje taip pat gali būti, tačiau paprastai jis būna tų pačių žmonių sąskaita. Jei kažkas susirgo, ar nebuvo, o jo darbą atliko kitas, tai be jokios abejonės, kad turi būti atlyginta. Tik to atlyginimo paskirstymas ir sudėliojimas – jau kitas klausimas. Turi būti objektyvu ir pamatuota", – "Kauno dienai" dėstė A.Valantinas.

Kauno apylinkės teismą administruojančio Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis patvirtino žinantis apie išmokas darbuotojams. "Tačiau kiek konkrečiai ir kokiems darbuotojams buvo išmokėta pinigų, nežinau", – N.Meilutis pabrėžė, kad teismo vadovas gali šitaip elgtis, remdamasis valstybės tarnybos įstatymu.

"Šiuo atveju Kauno apylinkės teisme yra neužpildytų tiek teisėjų, tiek jų padėjėjų, tiek posėdžių sekretorių, tiek darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etatų. Akivaizdu, kad likę darbuotojai privalėjo ir privalo atlikti daugiau darbų", – paaiškino Kauno apygardos teismo pirmininkas.

Visgi sutinkama, kad teisingiau būtų nesišvaistyti išmokomis, o įdarbinti daugiau  žmonių. Nei teisėjai, nei kiti teismo darbuotojai neturėtų dirbti padidėjusiu darbo krūviu.

"Bet kokiu atveju pažymiu, kad jokių papildomų asignavimų teismui iš biudžeto skirta nebuvo. Taip pat nebuvo papildomai apmokėta ir teisėjams, nors iš esmės jie nagrinėjo didesnį kiekį bylų", – aiškino N.Meilutis.

Administravimo ypatumai

Kaip jau minėjo Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis Kauno rūmuose yra laisvų etatų. "Kauno dieną" pasiekusiuose dokumentuose minima ir ši aplinkybė. Pabrėžiama, kad teisėjų padėjėjų darbo krūviai ir laikinojo vadovo administravimo pobūdis trikdo jų nešališkumo ir teisingumo vykdymo sąlygą.

Būtent tinkamų darbo sąlygų teisėjams užtikrinimas tiesiogiai priskiriamas teismo pirmininko kompetencijai. Pavyzdinis teisėjo darbo modelis yra vienam teisėjui priskirtas vienas padėjėjas ir viena teismo posėdžių sekretorė. Suskaičiuota, kad Kauno teisme vienam teisėjui tenka po 0,88 padėjėjo.

Natūralu, kad vieną padėjėją paskyrus dirbti su dviem teisėjais, darbo krūvis išauga dvigubai, vidutiniškai nuo 10 iki 20 bylų.  Padaugėja ir su bylomis susijusių procesinių dokumentų. Darbo krūviai didėja, o atlyginimai?

Kauno apylinkės teismo teisėjams kliūva ir tai, kad laikinasis vadovas ėmė keisti anksčiau bendrame susirinkime sutartą darbo tvarką, kai civilinių bylų teisėjai turėjo po vieną padėjėją ir jį keisti buvo galima tik išimtiniais atvejais. Teisėjus stebina, kad laikinasis vadovas ėmė ir nusprendė sukeisti padėjėjus, keliems teisėjams įsakyta dalytis vienu, o kita dalis teisėjų esą turi po tris padėjėjus.

Tokiam vienpusiškam laikinojo vadovo sprendimui kai kurie padėjėjai pasipriešino, vildamiesi, kad bus sugrąžinta senoji tvarka. Tačiau veltui. Padėjėjų prašymas argumentuotas padidėjusiu darbo krūviu, dėl kurio atsiranda tikimybė padaryti daugiau klaidų, buvo nepakankamas motyvas A.Purvainiui. Užuot įsiklausęs, laikinasis vadovas sudarė komisiją, kuri turi įvertinti dėl didelio darbo krūvio besikreipusių padėjėjų darbą. Negana to, pastarieji padėjėjai piniginės išmokos nebuvo verti.

Nevilioja atlyginimas

Padėjėjų etatų skaičių teismuose nustato teisėjų taryba. Kauno apylinkės teisme 2018 m. buvo numatyti 77 padėjėjų etatai ir  85 teisėjų. Realiai, "Kauno dienos" žiniomis, ir vienų, ir kitų dirba mažiau. Šiuo metu Kauno rūmuose dirba 49 teisėjų padėjėjai ir 57 teisėjai. Keisčiausia, kad konkursai į šias pareigybes arba nebaigti, arba net nevyksta.

"Taigi akivaizdu, kad šiuo metu neįmanoma situacija, jog kiekvienas teisėjas turėtų po padėjėją. Idealu, kad taip būtų, tačiau tam reikalingas papildomas valstybės finansavimas, kuris nėra skiriamas. Šiuo metu taip pat dalis teisėjų padėjėjų etatų neužpildyta. Tokia situacija negali būti vertintina kaip gera", – pastebėjimais apie Kauno apylinkės teismą dalijosi N.Meilutis.

Praėjusią savaitę Utenoje apsilankiusi Prezidento Gitano Nausėdos komanda teigė matanti per menką teismų bei teismo darbuotojų finansavimą. Prezidento patarėjos ir teisės grupės vadovės Jūratės Šovienės teigimu, siekiant valstybėje užtikrinti teisingumą, būtinas didesnis teismų finansavimas.

"Padėjėjų algos nelabai konkurencingos. Padėjėjų atlyginimai yra maži lyginant su kitų valstybės tarnautojų atlyginimais. Greitai mes neatlaikysime konkurencinių sąlygų. Nepiniginiai motyvai ne visada pakankami", – liūdnas tendencijas pastebi ir Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas.

Kauno teisėjų rašte minimos nepakankamos pastangos užpildyti teisme esančius laisvus teisėjų padėjėjų etatus. Tačiau Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis patikslino, kad konkursą laisviems etatams teismuose užimti skelbia ir organizuoja Valstybės tarnybos departamentas (VTD), o ne pats teismas.

"Kaip mane informavo Kauno apylinkės teismo kanclerė S.Viršilienė, daugybę kartų buvo susisiekta su VTD, siekiant išsiaiškinti ilgų terminų priežastis, tačiau operatyvesnio rezultato nesulaukta", – informacija pasidalijo N.Meilutis.

Lemiama atranka?

Tačiau nei maži atlyginimai, nei dideli darbo krūvai Kauno teisme nėra naujiena. Panašu, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjus kreiptis į teismus administruojančias instancijas paskatino naujai paskelbta atranka Kauno apylinkės teismo rūmų pirmininko pareigoms užimti. Savo kandidatūrą į šį postą pateikė ir laikinasis vadovas A.Purvainis.

"Kauno diena" jau rašė apie neeilinę situaciją Kauno apylinkės teisme – daugiau nei metus nėra nuolatinio vadovo. Ne mažiau kaip pusę šio laiko teismui laikinai vadovauja A.Purvainis. Šiuo metu paskelbta jau trečia atranka Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigoms užimti. "Tai nėra gera situacija, kai antras pagal dydį teismas neturi vadovo. Procesai užtrukę dėl suprantamų priežasčių", – situaciją vertino Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas.

Iš pirmoje atrankoje dalyvavusių dviejų kandidačių – teisėjos Laimos Šeputienės ir teisėjos Anitos Sereikienės – Pretendentų į teisėjus atrankos komisija neatrinko nė vienos ir pasiūlė skelbti naują atranką.

Joje taip pat dalyvavo du kandidatai – A.Purvainis ir šio teismo teisėja Indrė Averkienė. Šį kartą Pretendentų į teisėjus atrankos komisija pripažino tinkamais vadovauti Kauno apylinkės teismui abu pretendentus. Gavusi tokią išvadą, tuometė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirinko A.Purvainio kandidatūrą.

Tačiau šį kartą Prezidentės pasirinktai kandidatūrai į Kauno apylinkės teismo pirmininkus pasipriešino Teisėjų taryba. Jos  balsavime A.Purvainiui pritrūko 2 balsų. Nemenką įtaką tokiam sprendimui galėjo turėti anoniminė Kauno apylinkės teismo darbuotojų apklausa.

Daugiau kaip pusė aklaustųjų nurodė, kad A.Purvainis netinkamas teismo pirmininko pareigoms. Ne mažiau kritiškus pastebėjimus Kauno rūmų teisėjai nurodo ir naujausiame – gruodžio mėnesio rašte.

"Praėjusį kartą buvo paklausta teisme dirbančių žmonių nuomonės. A.Purvainis yra pavaduotojas ir administravimo patirties jau turi. Žmonės pareiškė nuomonę dėl jo administracinių gebėjimų", – "Kauno dienai" sakė A.Valantinas.

Atrankos į Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas procesai įsibėgės tik kitų metų vasarį. Tačiau Teisėjų tarybos pirmininkas patvirtino, kad bus atsižvelgta į visus faktorius. "Daug dedamųjų yra. Atrankos procesas ne toks paprastas. Dalyvauja tie, kurie nori dalyvauti, tačiau dirba ir atrankos komisija, reikia pereiti jos filtrus. Ekscelencija Prezidentas taria savo žodį, žiūrėdamas atrankos komisijos rezultatus, kalbina visus pretendentus ir tik tada kreipiasi į Teisėjų tarybą. O Teisėjų taryba turi visą medžiagą. Kai vyks konkrečių personalijų svarstymas, bus vertinama visa turima informacija, gaunama tiek iš kolektyvo, tiek iš išorinio administratoriaus", – dėstė A.Valantinas.

Kaltininkai: darbo krūvis ir atlyginimas

Apie mikroklimatą Kauno apylinkės teisme, skirtas pinigines išmokas ir jų dydį lėmusius kriterijus "Kauno diena" pasikalbėjo ir su teismo pirmininko pavaduotoju, laikinai einančiu teismo pirmininko pareigas Arūnu Purvainiu.

– Lapkričio pabaigoje teismo pirmininko įsakymu kai kuriems darbuotojams buvo skirtos piniginės išmokos. Kokiais kriterijais remiantis nustatytas skiriamos išmokos dydis?

– Nustatant konkrečiam teismo darbuotojui skirtinos piniginės išmokos dydį buvo atsižvelgta į eilinių ir neeilinių veiklos vertinimų metu padarytas išvadas dėl kiekvieno iš teismo darbuotojo pasiektų rezultatų, įgyvendintų uždavinių bei jų metinės veiklos kokybės įvertinimo. Taip pat atsižvelgta į kiekvieno paskatinto darbuotojo tiesioginio vadovo nuomonę.

Kaip einantis teismo pirmininko pareigas ir kartu būdamas kiekvieno iš vyresniųjų teisėjų padėjėjų ar teisėjų padėjėjų tiesioginis vadovas, šios valstybės tarnautojų grupės veiklos vertinimo metu vykusių individualių pokalbių metų taip pat turėjau galimybę tiesiogiai gauti reikšmingos informacijos apie kiekvieną darbuotoją, jo veiklą, įgyvendintus uždavinius ir pasiektus rezultatus.

Kauno apylinkės teisme yra nuolatinė ir pakankamai didelė darbuotojų kaita, dėl ko ištisus metus buvo neužpildytų tiek teisėjų, tiek teisėjų padėjėjų, tiek teismo posėdžių sekretorių, tiek ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etatų. Likę darbuotojai turėjo nuolat atlikti ir tuos darbus. Kadangi buvo dirbama padidintu darbo krūviu, buvo sprendžiama, kad didelei daliai teismo darbuotojų tekęs papildomas darbas taip pat turi būti teisingai apmokamas.

Remiantis šiais kriterijais ir nustačius išskirtinį, tačiau nevienodą kiekvieno iš paskatintų darbuotojų indėlį, jiems ir buvo nustatyti atitinkamai skirtingi ir papildomų vienkartinių priemokų dydžiai.

Bet kokiu atveju pažymėtina, kad jokių papildomų asignavimų teismui iš biudžeto skirta nebuvo, o visos skatinimo priemonės buvo įgyvendintos iš teismui darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

– Trys teisėjų padėjėjos, priskirtos dirbti kiekviena su dviem teisėjais, kreipėsi dėl didelio darbo krūvio. Jos negavo piniginių išmokų. Ar jų kreipimasis ir išmokų joms neskyrimas yra susiję? Kodėl?

– Kadangi prašymas buvo pateiktas 2019 m. lapkričio 20 d., o jame nurodytų aplinkybių tyrimas dar nebaigtas, todėl klausimas dėl piniginių išmokų prašymą pateikusioms teisėjų padėjėjoms iš viso nebuvo sprendžiamas ir todėl iki dabar nėra priimtas. Skirti ar neskirti pinigines išmokas minėtoms valstybės tarnautojoms, jeigu taip, tai kokiu pagrindu ir kokio dydžio, bus išspręstas tik pabaigus patikrinimą, tai yra po 2019 m. gruodžio 18 d.

Pažymėtina, kad dviem iš nurodytų trijų teisėjų padėjėjų šiais metais vieną kartą jau buvo paskirta piniginė išmoka. Konstitucijos dienos proga už pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius joms buvo paskirta vienos pareiginės algos dydžio piniginė išmoka.

– Kauno rūmuose trūksta teisėjų padėjėjų. Kokios pastangos dedamos, kad būtų užimti laisvi teisėjų padėjėjų etatai? Kur ir kaip dažnai kreiptasi dėl tokios situacijos į atsakingas institucijas?

– Galima bendrai pažymėti, kad šių laikų teismų sistemos vienas pagrindinių iššūkių yra tai, kad trūksta teisėjų padėjėjų, kito teismo personalo. Pagrindinė to priežastis yra palyginti mažas darbo užmokestis ir gana aukšti reikalavimai.

Vien tik teismai, jų vadovai ar apskritai teismų savivalda turi ribotas galimybes išspręsti šią problemą, nes vien tik vidiniais teismų resursais tą padaryti yra sudėtinga taip, kad nenukentėtų kita teismo vidinio administravimo sritis.

Įgyvendinus valstybės tarnybos reformą, konkursus į valstybės tarnautojų pareigas, taip pat ir į teismo teisėjo padėjėjų, teismo posėdžių sekretoriaus, kitų tarnautojų pareigas teisme, Vyriausybės nustatyta tvarka centralizuotai organizuoja ir vykdo Valstybės tarnybos departamentas.

Teismas ir jo vadovas šiuo metu nurodytoje procedūroje dalyvauja tik inicijuodamas atranką ar konkursą į laisvas valstybės tarnautojo pareigas. Įgyvendinus valstybės tarnybos reformą, šiais metais Valstybės tarnybos departamento organizuojamos atrankos ir konkursai vyksta ypač lėtai.

Iki pat spalio–lapkričio mėnesio vidutiniškai visas procesas vienai atrankai trukdavo apie 4 mėnesius. Siekiant spartesnio atrankų ir konkursų proceso, daugybę kartų buvo susisiekta su Valstybės tarnybos departamentu, norint išsiaiškinti ilgų terminų priežastis, tačiau operatyvesnio rezultato nesulaukta iki rudens pabaigos. Valstybės tarnybos departamento darbuotojai ne kartą paaiškino, kad neturi galimybių paspartinti procesų dėl konkursų ir atrankų administratorių trūkumo ir didelio skaičiaus konkursų valstybės tarnautojų pareigybėms užimti.

– "Kauno dieną" pasiekė dokumentai apie įtampą ir prastą mikroklimatą Kauno rūmuose? Kaip paaiškintumėte tokią situaciją?

– Sudėtinga ką nors pakomentuoti nematant klausime nurodytų dokumentų, nes nėra aišku, kas turima omenyje teigiant prastas mikroklimatas.

Mikroklimatą neigiamai veikia teismo darbuotojų didelis krūvis ir pervargimas nuo to, mažiau laiko poilsio pertraukėlėms, pabendravimui su kolegomis. Viso to neigiamą efektą sustiprina ir nekonkurencingas darbo užmokestis, kurį lemia apskritai visų teismų nepakankamas finansavimas, nes teismų darbuotojų darbo užmokesčio poreikis niekada nėra 100 proc. patenkinamas.

– Ką nuveikėte mikroklimatui gerinti?

– Mano iniciatyva Kauno apylinkės teisme 2019 m. dar vasarą pradėti įgyvendinti teismo darbuotojų darbo užmokesčio ir skatinimo priemonių politikos pokyčiai. Rudens pabaigoje pabaigtas pirmasis jų etapas: įgyvendinta teismo valstybės tarnautojų nuotolinio darbo tvarka, buvo peržiūrėtas valstybės biudžeto asignavimas darbuotojų darbo užmokesčiui ir atsisakius dalies priedų mokėjimo, atsirado galimybė dalį asignavimų darbo užmokesčiui – apie 31 tūkst. eurų – kas mėnesį skirti darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti. Darbo užmokestis padidėjo ne mažiau kaip po 0,5 pareiginės algos bazinio dydžio.

Šiuo metu teisme taip pat rengiami nauji teismo darbuotojų skatinimo priemonių, kitų priemokų skyrimo standartai bei nuostatai. Darbo taryba, kiti teismo darbuotojai yra pateikę pastabas dėl siūlomo įgyvendinti projekto, kurias išanalizavus ir apibendrinus bus sprendžiama dėl jų įgyvendinimo.

Be visų šių priemonių, teismo darbuotojų bendruomeniškumui stiprinti, geriausius rezultatus pasiekusiems darbuotojams padėkoti, nuolat organizuojami renginiai kolektyvui suburti, bendrai iškilmingai paminint valstybines šventes, Lietuvos teismų dieną. Darbuotojai kasmet buriasi paminėti ir Pyragų dieną, kurios metu suaukotos piniginės lėšos skiriamos labdaringiems tikslams.