Kauno rajonas ūgtelėjo 10 tūkst. gyventojų

Daugiausia jų telkiasi Garliavos (11 tūkst.), Domeikavos (10 620), Ringaudų (8 844), Garliavos apylinkių (8 739), Užliedžių (7 615) seniūnijose. Iš viso nuo 2015 m. Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo maždaug 10 tūkst.

Apie tai, kaip sekasi dorotis su plėtros iššūkiais, kalbamės su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu.

Įkurtuvių nemažėja

– Pernai Kauno rajono savivaldybė sukūrė 1 000 vietų darželinukams. Tai įspūdingas skaičius, kurį pastebėjo ir žiniasklaida. O kaip šiemet sekėsi spręsti darželių problemą?

– Kasmet mūsų krašte gimsta daugiau kaip 1 000 vaikų, todėl darželių plėtra yra gyvybiškai svarbi. Šiemet darželinukams sukūrėme 848 vietas. Noreikiškėse iškilo spalvingas 200 vietų darželis „Smalsutis“, Jonučiuose pradėjo veikti „Uosiukas“. Tai erdvios, šiuolaikiškai įrengtos ugdymo įstaigos. Pavyzdžiui, „Uosiuke“ veikia sensorinis kabinetas, skirtas jautriems, pernelyg judriems ir kitų specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Čia mažyliai gali atsipalaiduoti, nusiraminti, treniruojama jų rega, klausa, uoslė.

Labai svarbu, ar vaikas darželyje jaučiasi saugus, ar jam čia jauku, ar jis laimingas, todėl sukurti tinkamą aplinką yra ne prabanga, o būtinybė.

Stebime demografines tendencijas, kurios rodo, kad darželių poreikis vis dar išlieka Užliedžių, Domeikavos, Lapių, Samylų seniūnijose.

Labai svarbu, ar vaikas darželyje jaučiasi saugus, ar jam čia jauku, ar jis laimingas, todėl sukurti tinkamą aplinką yra ne prabanga, o būtinybė.

Vaikai greitai auga, todėl jiems reikia ne tik darželių, bet ir pradinių mokyklų. Rekonstruotose patalpose šiemet įsikūrė Užliedžių pradinės ir Karmėlavos Balio Buračo gimnazijos Ramučių skyriaus mokiniai, žymiai gerėja ugdymosi sąlygos Šlienavos pagrindinėje mokykloje.

– O kitąmet ar planuojate įkurtuvių?

– Žinoma. Kauno rajonas ir toliau auga, todėl mums nuolat tenka optimizuoti ir plėsti ugdymo įstaigų tinklą.

Dėl sparčios plėtros susikaupė problemų Užliedžių seniūnijoje, kurioje gyvena ypač daug jaunų šeimų. Pastatėme modulinių darželių, rekonstruojame daugiafunkcį centrą, bet ir to nepakanka. Kitąmet Pienių gatvėje turėtų iškilti dar vienas darželis.

Tenka apgailestauti, kad kai kurie nekilnojamojo turto vystytojai elgiasi neatsakingai: pasinaudodami įstatymų spragomis, gyvenamuosius kvartalus stato chaotiškai, nepalieka vietos šaligatviams, žaliosioms zonoms. Netrūksta ir nelegalių statybų. Ypač daug žalos buvo padaryta prieš keletą metų, kai įstatymas leido iki 80 kv. m namus statyti be leidimų.

Tikiuosi, kad naujasis Savivaldybių infrastruktūros įstatymas leis pagerinti situaciją. Kauno rajono savivaldybė jau yra pasirašiusi 34 infrastruktūros plėtros sutartis, kurias įgyvendinus būtų galima nutiesti daugiau kaip 10 km vandentiekio, maždaug 6,5 km nuotekų ir beveik 2 km lietaus tinklų. Artimiausiu metu turėtų atsirasti teisės aktai, aiškiau reglamentuojantys surinktų lėšų panaudojimą, todėl vandentvarkai, keliams, parkams ir kitai infrastruktūrai kurti galėsime skirti daugiau lėšų.

Užliedžių seniūnijoje labai trūksta žaliųjų erdvių, todėl kartu su partneriais – Lietuvos sveikatos mokslų universitetu planuojame įrengti parką universiteto panaudos teise valdomame sklype Giraitės gyvenvietėje.

Intensyviai dirbame prie Domeikavos pradinės mokyklos projekto. Akivaizdu, kad ateityje pradinės mokyklos reikės ir Garliavoje.

Permainų sulauks ir kitų seniūnijų gyventojai. Mastaičiuose, savivaldybės užsakymu, bendrovė „Conresta“ stato pradinę mokyklą su darželiu ir rekonstruoja baseiną.

Atnaujinama Kačerginės mokykla, šalia kurios statoma sporto salė su biblioteka ir laisvalaikio erdvėmis. Darbai įsibėgėjo ir Kluoniškių kaime, kur rekonstruojama ir modernizuojama Zapyškio pagrindinė mokykla. Tai pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį įgyvendinami projektai.

– Kodėl pasirinkote tokį modelį? Kuo jis ypatingas?

– Tai greitesnis ir efektyvesnis problemų sprendimo būdas, leidžiantis savivaldybei paskirstyti finansinę naštą ilgesniam laikotarpiui.

2020 m. Kauno rajono savivaldybė konkurso būdu atrinko ir pasirašė VPSP sutartį su UAB „Nullus“ dėl minėtų objektų projektavimo, statybos ir priežiūros. Projektui paskolą suteikė Savivaldybių pastatų fondas, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo, SEB bankas ir fondas „BaltCap Infrastrukcture Fund“.

Tiekėjas įsipareigojo rekonstruoti pastatus ir pastatyti naujų, o užbaigus darbus, juos eksploatuoti ir prižiūrėti. Savivaldybė įsipareigojo periodiškai mokėti nustatytą mokestį. Visi objektai turėtų būti pastatyti iki 2022 m. pabaigos, o sutartis galios penkiolika metų.

Jei viskas pasiseks, pagal šį modelį ateityje galėtume pastatyti dar keletą mokyklų, darželių. Pirmiausia galvojame apie Raudondvario, VDU Akademijos Ugnės Karvelis, Neveronių gimnazijų modernizavimą.

– Viešojoje erdvėje daug kalbama apie Tūkstantmečio mokyklų programą, kuriai numatyta įspūdinga suma – maždaug 200 mln. eurų. Kokius lūkesčius siejate su šiuo projektu?

– Tūkstantmečio mokyklų programa gali būti geras stimulas visai švietimo sistemai, jei lėšos bus paskirstytos atsižvelgiant į kiekvienos mokyklos specifiką ir poreikius, o ne į savivaldybių merų partinę priklausomybę. Svarbu, kad visi Lietuvos vaikai turėtų lygias galimybes mokytis geroje mokykloje, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ir kokioje aplinkoje auga. Tai mes stengiamės daryti jau daug metų: investavome ne tik į priemiesčių, bet ir į nutolusias Piliuonos, Čekiškės, Vilkijos gimnazijas, Šlienavos pagrindinę mokyklą.

Tačiau vien tik savivaldybės pastangų nepakanka. Skirtingai nuo daugumos šalies savivaldybių, Kauno rajonas pasižymi įspūdingais gyventojų skaičiaus augimo tempais, todėl mums labai reikia centrinės valdžios paramos. Deja, iki šiol beveik viską darėme savo jėgomis. Todėl ir šiuo atveju nepuoselėju didelių vilčių. Jei atsitiks priešingai ir sulauksime paramos, tai bus maloni staigmena už kurią būsime dėkingi.

Ir sportas, ir poilsis

– Kauno rajonas garsėja ir sporto pasiekimais. Ar augančiam kraštui pakanka sporto salių, stadionų?

– Prieš dešimtmetį Kauno rajono savivaldybė savo lėšomis pastatė Garliavos sporto centrą ir šiandien matome, kad tai pasiteisino. Mūsų arena yra universali, pritaikyta daugeliui sporto šakų. Pagrindinėje salėje vyksta rajono, nacionalinio ir tarptautinio lygio rankinio, krepšinio ir kitų sporto šakų varžybos, jas gali stebėti 1,5 tūkst. žiūrovų. Čia taip pat vyksta daug renginių mokiniams ir visai bendruomenei.

Džiaugiamės ne tik čempioniškai žaidžiančių Garliavos rankininkių pasiekimais, bet ir augančiu susidomėjimu futbolu. Šiemet Lietuvos futbolo A lygoje Kauno rajonui atstovavęs klubas „Hegelmann Litauen“ įsitvirtino penktoje vietoje.

Kauno rajonas pasižymi įspūdingais gyventojų skaičiaus augimo tempais, todėl mums labai reikia centrinės valdžios paramos. Deja, iki šiol beveik viską darėme savo jėgomis.

Garliavoje įrengėme nacionalinius reikalavimus atitinkantį futbolo stadioną, kitąmet ketiname statyti futbolo stadioną Raudondvaryje.

Čekiškės miestelis turi geras sąlygas puoselėti kordinių automobilių modelių lenktynių tradicijas. Naujajame kartodrome jau vyksta tarptautinės varžybos.

Kartu su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu ir „Tornado“ krepšinio mokyklos direktoriumi Dainiumi Čiuprinsku puoselėjame idėją įkurti Kauno rajono krepšinio akademiją. Tai būtų didelis stimulas pasitinkant Lietuvos krepšinio šimtmetį. Tikimės į šią veiklą įtraukti ir pakaunėje užaugusius Joną Mačiulį, Tadą Klimavičių, kitus žymius krepšininkus.

– Kokie pokyčiai planuojami Kauno rajono kurortinėje teritorijoje – Kulautuvoje, Kačerginėje ir Zapyškyje? Gal populiarumu nurungsite kaimyninį Birštoną?

– Su kurortais ir kitomis kurortinėmis teritorijomis ne lenktyniaujame, o siekiame bendradarbiauti, dalytis patirtimi. Be to, kurortinės teritorijos statusas ir galimybės skiriasi nuo kurortų, kurie jau turi sutvarkytą infrastruktūrą ir gali gauti daugiau lėšų naujiems projektams. Mes daugiausia viską darome savo jėgomis.

Kurortinę teritoriją įsteigėme siekdami apsaugoti vertingą gamtinį karkasą, kuriame nebūtų triukšmo, taršios pramonės, o žmonės galėtų stiprinti sveikatą gamtoje, aktyviai leisti laiką pėsčiųjų, dviračių trasose arba ant vandens, lankyti kultūros paveldo objektus.

Vis daugiau renginių vyksta Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje, Kačerginės Liepų parke. Vasarą atidaryta Kulautuvos mineralinio vandens biuvetė irgi tapo stipriu miestelio traukos objektu.

Dviratininkai per Nemuną gali persikelti keltu „Nevėžis“, poilsiui ir ekskursijoms skirtas naujasis savivaldybės katamaranas „Zapyškis“ taip pat pateisino lūkesčius.

Kitąmet dar labiau pasikeis Nemuno krantinės vaizdas: upėje atsiras plaukiojanti renginių aikštelė, kuriai bus pritaikyta sena žemkasė, ant kranto įsikurs informacinis centras. Rengiamas Vytauto gatvės rekonstrukcijos projektas. Kačerginės J.Janonio gatvė ir Kulautuvos Akacijų alėja po rekonstrukcijos taip pat pasikeis neatpažįstamai. Šių gatvių meninius akcentus suprojektavo talentingas architektas Aidas Kalinauskas.

Kurortinė teritorija tampa draugiškesnė ekologiškam transportui: Zapyškyje įrengta elektromobilių įkrovos stotelė, o Kačerginėje jų net dvi – Liepų parke ir atnaujintoje Šaltinio aikštėje.

Pastebėjome, kad Kauno rajono kurortinė teritorija sulaukia vis daugiau lankytojų, ypač jų daug atvyksta iš Kauno, Šakių, kitų Lietuvos vietų, užsienio. Tai rodo, kad pastangos nenuėjo veltui.

Ne viskas rožėmis klota

– Koks praėjusių metų įvykis jums labiausiai įsiminė?

– Įvykių buvo daug, todėl sunku išskirti kurį nors vieną. Visada jaučiuosi pakylėtas, kai tenka atidaryti naują darželį, mokyklą, stadioną.

Ypač įsiminė Kulautuvos Mergelės Marijos Vardo bažnyčios pašventinimo iškilmės. Sutikite, Lietuvoje naujų bažnyčių per pastarąjį dešimtmetį pastatyta nedaug. O juk bažnyčia – bendruomenės telkimo, dvasinės paramos centras.

Didėja susidomėjimas ir žydų kultūros paveldu. Holokausto aukoms atminti Jaučakiuose pastatėme paminklą, pagal išgales stengiamės prisidėti prie Čekiškės sinagogos atnaujinimo.

Daug užsienio turistų atranda Vandžiogalos holokausto aukų memorialą. O žinia apie Vilkijoje įamžintą Louiso Armstrongo įtėvių, išeivių iš šio krašto Tilės ir Leibos Karnovskių atminimą, pasiekė net džiazo sostinę Naująjį Orleaną.

Dar vienas smagus įvykis nutiko neseniai – Ringaudų seniūnijoje pasaulį išvydo trynukės.

Man svarbiausia, kad Kauno rajonas auga, stiprėja, o savivaldybė gali padėti šiame krašte gyvenantiems žmonėms jaustis gerai. Kiekvienas, nors ir nedidelis, darbas yra žingsnis į priekį.

– Nemalonių įvykių, konfliktinių situacijų tikriausiai irgi neišvengėte?

– Būčiau nenuoširdus, jei sakyčiau, kad viskas tik rožėmis klota. Problemų, įtampų, iššūkių atsiranda nuolat. Susilaukiu ne tik padėkų, bet ir priekaištų. Kartais jie būna piktoki ir ne visai pagrįsti. Žmones veikia pandemija, nežinia dėl ateities. Mano pareiga visus išklausyti, todėl visada esu už dialogą ir bendravimą.

Kauno rajone yra 25 seniūnijos, ir kiekvienai reikia dėmesio. Neretai būna taip: atnaujini vieną mokyklą, pastatai darželį, kyla nepasitenkinimas kitoje bendruomenėje. O juk vienu metu visų darbų neatliksi, nes visiems neužtenka lėšų.

Dėkingumas nėra tai, ko labiausiai tikiuosi, tačiau norėtųsi daugiau supratimo. Jauni žmonės, ypač atsikėlę į Kauno rajoną iš kitų Lietuvos vietų, dažniausiai nori visko: asfalto, šaligatvių, skverų, darželių, mokyklų, stadionų. Čia ir dabar. Valdžia jiems – abstrakti sąvoka, o priekaištus dažniausiai linkę žerti tai grandžiai, kuri yra arčiausiai, – savivaldybei. Pavyzdys: sulaukiame priekaištų dėl netvarkomų valstybinių kelių, kurie kerta Kauno rajoną, nors savivaldybė atsakinga tik už vietinės reikšmės kelius. Dažnai tuos kelius ar gatves gyvybiškai svarbu tvarkyti, todėl sutarėme su Lietuvos automobilių kelių direkcija dalį jų perimti savivaldybės žinion.

Vykstant plėtrai kyla įtampų tarp verslo ir bendruomenių. Iš vienos pusės plėtra džiugina, nes ateina investicijos, kuriamos naujos darbo vietos. Deja, verslininkai kartais pamiršta gyventojus arba, siekdami pelno, kelia grėsmę esančioms vertybėms.

Šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarėme UAB „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime. Abi teritorijos yra vertingos gamtiniu, kraštovaizdžio, kultūros paveldo ir rekreaciniu požiūriais.

Norėtųsi, kad Kauno rajono plėtra vyktų darniai, atsakingai derinant visų visuomenės grupių interesus.

Didžiuojamės Karmėlavos seniūnijoje įsikūrusia Kauno laisvąja ekonomine zona (LEZ) ir čia veikiančiomis pažangiomis įmonėmis, tačiau plėtra kelia rūpesčių, susijusių su dideliais transporto srautais, oro tarša, triukšmu, blogėjančia bendruomenės gyvenimo kokybe.

Šios seniūnijos gyventojai norėtų, kad Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) nebūtų didinamas deginamų atliekų kiekis, tačiau tam nėra teisinių svertų. Atliekų deginimas yra svarbi nacionalinės politikos sritis – jei to nedarysime, paskęsime šiukšlėse. Savivaldybė gali tik stiprinti jėgainės darbo kontrolę, reikalauti išsamių ataskaitų, atlikti nepriklausomus aplinkos tyrimus. Tai jau darome ir darysime ateityje.

Nemažai rūpesčių kelia ir globalaus pasaulio iššūkiai: pandemija, sudėtinga tarptautinė situacija, klimato kaita, kylančios kainos.

Mane džiugina vis labiau aktyvėjančios bendruomenės: žmonės susiburia ne tik atstovauti viešajam interesui, bet ir padeda vieni kitiems.

Europa iki 2050 m. užsibrėžė tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu. Tai ne vien ekologija, bet ir supratimas, kad visuomenės gerovė negali būti matuojama tik ekonominiu augimu, kad reikia ir tam tikrų vadinamųjų socialinių pagalvių, sutarimo tarp įvairių visuomenės grupių ir skirtingų kartų.

Svarbu, kad dėl planuojamų taršos ir atliekų surinkimo mokesčių nenukentėtų socialiai pažeidžiamų gyventojų grupės. Bus nelengva, nes Lietuva pagal pajamų nelygybę ir pensijas yra tarp Europos autsaiderių. Yra apie ką pagalvoti mums visiems.

Matomas ir vertinamas

– Iš tiesų, nerimo dėl ateities daug. O ko pozityvaus tikitės 2022-aisiais? Ko palinkėtumėte Kauno rajono žmonėms?

– Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine. Tai bus didžiulė šventė: numatyta net keli šimtai renginių, festivalių, parodų, spektaklių, susitikimų. Nemažai jų atkeliaus ir į Kauno rajono miestelius. Tikiu, kad tapsime dar atviresni, dvasiškai turtingesni, įsikrausime teigiamų emocijų.

Mane džiugina vis labiau aktyvėjančios bendruomenės: žmonės susiburia ne tik atstovauti viešajam interesui, bet ir padeda vieni kitiems, tvarko aplinką, kartu dalyvauja kūryboje. Daug darbų bendruomenėse vyksta tyliai, bet jie labai prasmingi. Esu sužavėtas Braziūkų bendruomene ir Kuro kaimo seniūnaičio Laimo Šileikos veikla. Šio ūkininko pastangomis sutvarkytos senosios kapinės, pastatytas koplytstulpis.

Daug energijos ir laiko bendruomenei aukoja ir Naugardiškių seniūnaitis Ovidijus Jurkša, kurio pastangomis III fortas tapo populiariu turizmo traukos objektu. Gražūs darbai vyksta Panevėžiuko, Ramučių, Jadagonių, Raudondvario, Kulautuvos, Akademijos, Neveronių ir kitose bendruomenėse. Kiekviename kaime, miestelyje rasime lyderių, kurie suburia žmones bendrai veiklai. Bendruomeniškumas yra mūsų krašto stiprybė ir pasididžiavimas. Linkiu Kauno rajono žmonėms šią savybę puoselėti. Nuoširdus bendravimas, tarpusavio pagalba – didžiulės vertybės, kurios padeda įveikti visus sunkumus.

Mes, politikai, irgi stengiamės rodyti pavyzdį. Šios kadencijos Kauno rajono taryboje socialdemokratai sudaro daugumą, tačiau svarbiausiais klausimais randame sutarimą ir su opozicijoje esančiais politikais. Mūsų tarybos nariai gerbia vienas kitą, nesisvaido epitetais, o diskutuoja pasitelkdami argumentus. Tai rodo, kad esame pasiekę politinę brandą.

Esu dėkingas visai bendruomenei, savo komandai ir tarybos nariams už tai, kad Kauno rajonas keičiasi, gražėja, yra matomas ir vertinamas.