Viešasis transportas, keliai, turistinių maršrutų plėtra, bendros kapinės, sodai – šiose srityse dažnai susipina miesto ir rajono interesai. Anksčiau kildavusi įtampa tarp dviejų savivaldybių pastaruoju metu slūgsta – prasidėjo bendradarbiavimas.
"Mes už tai, kad vietoj niekam nereikalingų tvorų būtų tiesiami tiltai", – tvirtina Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis pastebi, kad mieste pasikeitus valdančiajai daugumai, rajono ir miesto vadovams tapo daug lengviau susėsti prie derybų stalo. Išties kai kuriuos klausimus savivaldybės jau aktyviai sprendžia kartu, merai vis dažniau dalyvauja bendruose pasitarimuose, renginiuose.
– Iki šiol Kauno miesto ir rajono savivaldybių bendradarbiavimas vyko vangokai, kartais įsižiebdavo net konfliktų kibirkštys. Pavyzdžiui, dėl viešojo transporto. Kodėl?
– Kauno rajono savivaldybė žiedu supa Kauną. Mus jungia tie patys keliai, glaudžiai susijusios transporto sistemos. Kauno rajono teritorijoje veikia miesto kapinės, čia daug sodų bendrijų. Dažnai žmonės gyvena vienoje savivaldybėje, o dirba, mokosi kitoje. Visi jie nori geriau, patogiau gyventi.
Turime du administracinius vienetus ir daugybę bendrų problemų. Todėl aš už tai, kad tiltai, jungiantys dvi savivaldybes, būtų ne deginami, o tiesiami. Jei anksčiau būdavo mėginama dirbtinai tverti tvoras, tai dabar dedama daug pastangų kartu spręsti abiejų savivaldybių problemas. Ir tai vienintelis teisingas būdas. Džiaugtis, kad kaimynui kažkas nepasisekė, arba jam kenkti – ir neprotinga, ir nepadoru.
Džiaugiuosi, kad su dabartiniu Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, savivaldybės administracijos vadovais puikiai sutariame, panašiai įžvelgiame problemas. Naujausias mūsų bendradarbiavimo pavyzdys – abiejų savivaldybių bei Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės pasirašytas protokolas dėl bendros įmonės steigimo gaivinant Kačerginės "Nemuno žiedą". Čia galėtų vykti ne tik automobilių, motociklų, bet ir dviračių lenktynės, trasa gali būti labiau panaudojama turizmui, slidinėti.
Yra ir kitų bendrų veiklų. Miesto savivaldybės įmonės "Kauno vandenys", "Kauno energija", "Kauno švara" aptarnauja dalį rajono gyventojų. Transporto įmonės "Kautra", "Kauno autobusai" taip pat veža ir pakaunės gyventojus. Taigi bendrauti, tartis ir priimti žmonėms svarbius sprendimus reikia nuolat.
– Jūsų akimis, kurios bendros problemos opiausios?
– Problemos, susijusios su viešuoju transportu, keliais, atliekų tvarkymu, turizmo plėtra, vandentvarka atskirai vargu ar gali būti išspręstos.
Pirmiausia privalome sukurti bendrą viešojo transporto sistemą. Vienodo abiejų savivaldybių požiūrio ypač reikia darnaus judrumo programai. Rengdami turizmo maršrutus, atsižvelgiame į tai, kad dviratis – ne tik būdas aktyviai leisti laisvalaikį, bet ir susisiekimo priemonė. Jei daugiau priemiestinių gyvenviečių gyventojų dviračiu vyktų į darbą, mokymo įstaigas, sumažėtų transporto spūsčių, oro tarša. Turime sudaryti sąlygas – nutiesti dviračių takus ir juos sujungti. Su V.Matijošaičiu sutarėme, kad dviračių takai turėtų sujungti Karmėlavą ir Muravą, Garliavą ir Aleksotą, Marvelę ir Kačerginę, Raudondvarį ir Vilijampolę. Šiuo metu beveik prie miesto ribos vyksta pėsčiųjų tako iš Teleičių į Jonučių antrą kaimą įrengimo darbai.
Transporto jungtims kurti galima būtų pritraukti ne tik abiejų savivaldybių, bet ir ES, privačių lėšų.
Ateityje virš Nemuno įrengus lyno keltuvą, kuris keltų žmones iš Zapyškio į Kulautuvą ir atvirkščiai, būtų baigtas kurti Pakaunės turizmo žiedas. Dviračiu iš Kauno būtų galima apsukti ratą vaizdingomis Nemuno pakrantėmis ir grįžti atgal. Lyninio keltuvo projektas baigiamas rengti, jam tikimės gauti ES paramą 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu. Įvykdžius šį projektą atsirastų daugiau su turizmu susijusių smulkių verslų. Iš to būtų naudos viso Kauno regiono gyventojams.
– Daug nepatogumų rajono gyventojams sukelia prieš metus pertvarkyta Kauno miesto viešojo transporto sistema. Kai kurių maršrutų nebeliko, rajono gyventojams tapo sudėtingiau pasiekti kai kurias vietas.
– Akivaizdu, kad padaryta klaidų, dėl kurių nukentėjo abiejų savivaldybių gyventojai. Džiaugiuosi, kad tos klaidos taisomos. Ir miesto, ir rajono savivaldybių atstovai dalyvauja šiame darbe. Kai kurie maršrutai savaime nunyko, nes žmonėms buvo nepatogu ir jie nevažiavo. Tikimės, kad bus atgaivintas maršrutas, jungiantis Garliavą su Urmo baze, kai kurie kiti maršrutai.
Tie patys autobusai, mikroautobusai veža miesto gyventojus į darbą rajone ir atvirkščiai. Su miesto meru sutarėme, kad reikia steigti bendrą darbo grupę. Ji jau aktyviai dirba. Planuojame steigti bendrą transporto įmonę ir bendrą elektroninio bilieto sistemą.
– Ar tai būtų sudėtinga?
– Jei visoje Šveicarijoje puikiai veikia bendra elektroninio bilieto sistema, tai neabejoju, kad dvi savivaldybės gali dėl to susitarti. Įdiegus bendrą elektroninio bilieto sistemą, keleivius suskaičiuoti, nustatyti, kur jis keliauja, būtų paprasta. Žmonės mokėtų už nuvažiuotą atstumą. Garliaviškis, važiuojantis į Kalniečius arba Šilainius, mokėtų vieną kainą, o žmogus, keliaujantis trumpą atstumą – kitą. Svarbiausia, kad keleiviai – neskirstant jų pagal savivaldybes – gautų kokybišką paslaugą ir mokėtų adekvačią kainą. Bilietus platintų bendra visuomeninio transporto įmonė, o paskui pagal zonas būtų paskirstoma, kuriai savivaldybei kuri lėšų dalis atitenka.
– Naujosiose kapinėse Vainatrakyje laidojami ir miesto, ir rajono gyventojai. Kaip kuriama infrastruktūra?
– Kelias į Vainatrakio kapines nuo Rokų pusės baigtas asfaltuoti, tam Vyriausybė skyrė lėšų. Šeštadieniais, sekmadieniais du kartus per dieną iki Vainatrakio kapinių važiuoja Kauno miesto 61-ojo maršruto autobusas. Mūsų prašymu, galutinė šio autobuso stotelė yra Girininkuose – autobusas paveža ir šio kaimo gyventojus. Kol kas nėra poreikio autobusui važiuoti dažniau. Kai kapinės prasiplės, transporto intensyvumą padidinsime.
– Mieste ir Kauno rajone išsidėstęs unikalus kultūros paveldo objektas – Kauno tvirtovės fortai.
– Daugelis tvirtovės statinių priklauso Turto fondui. Galima būtų numoti ranka ir sakyti: ne mūsų daržas – ne mūsų reikalas. Tačiau įsitikinome, kad neprižiūrimi fortai kelia pavojų žmonių saugumui. Be to, fortai galėtų būti panaudoti kultūros, turizmo, bendruomenių poreikiams. Kartu su Kauno miesto savivaldybe planuojame kurti bendrą fortų direkciją, kurios dalininkais galėtų būti savivaldybės, galbūt prisidėtų ir Kultūros arba Aplinkos ministerijos. Taip būtų lengviau prikelti naujam gyvenimui šiuos išties įdomius karybos statinius.
Yra galimybių glaudžiau bendradarbiauti ir kultūros srityje. Kai kurių didelių festivalių, tokių kaip Pažaislio muzikos festivalis, "Kaunas Jazz", "Kaunas photo" renginiai jau vyksta Kauno rajone.
– Sodų bendrijos – dar vienas darinys, jungiantis miestą ir rajoną.
– Yra sukurti specialūs autobusų maršrutai, kad žmonėms būtų patogiau pasiekti sodus. Tiek miesto, tiek rajono gyventojus vežame ir į Jonavos rajono, Kazlų Rūdos savivaldybėse esančias sodų bendrijas. Aplinkos ministerija rengia sodų bendrijose esančių kelių perdavimo savivaldybėms tvarką. Visos rajonų savivaldybės yra pateikusios savo pasiūlymus. Greičiausiai bus perimami ne visi sodų bendrijose esantys keliai, kaip pageidauja bendrijos, bet tik pagrindinės, magistralinės gatvės, keliai, jungiantys vieną sodų bendriją su kita ir tik tokie, kurių plotis – ne mažesnis kaip 4,5 m.
Galvodami ir apie sodų, ir apie atokesnių kaimų gyventojus, Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotį, dirbančią bendroje greitosios pagalbos sistemoje, pertvarkėme, jos padaliniai veikia Akademijoje, Sitkūnuose, Karmėlavoje, Garliavoje, Domeikavoje. Dabar beveik negauname nusiskundimų dėl to, kad žmonėms tenka ilgai laukti "greitosios".
– Kauno rajono savivaldybės administracijos pastatas įsikūręs mieste, Savanorių pr. Ar neplanuojate perkelti administracijos į rajoną?
– Esame atlikę gyventojų apklausą. Klausėme, ar žmonėms savivaldybės pastatą pasiekti patogiau Kaune, ar būtų geriau persikelti kitur. Dauguma apklaustųjų teigė, kad patogiausia taip, kaip yra dabar. Todėl planų apie administracijos iškėlimą atsisakėme. Pastatas Savanorių pr. statytas sovietmečiu, todėl artimiausiu metu jį atnaujinsime, apšiltinsime, pakeisime langus, pritaikysime neįgaliesiems. Jau yra parengtas techninis projektas, netrukus prasidės darbai.
Komentaras
Simonas Kairys
Kauno miesto vicemeras
Anksčiau vyravo toks požiūris, kad už miesto ribos gyvena kažkokie kitokie žmonės. Esą nemažai jų dirba Kaune ir miestas dėl to netenka dalies pajamų. Tokia logika nepriimtina. Neturime būti priešai – turime dirbti kartu tam, kad klestėtų visas regionas. Reikia stengtis, kad visiems būtų patogiau. Bendrų sąlyčio taškų yra daug. Turiu omenyje tiek viešąjį transportą, jo suderinimą, tiek kitas sritis. Mus sieja ir tokie svarbūs objektai kaip laisvoji ekonominė zona, Kauno oro uostas. Nors jie yra rajono teritorijoje, tačiau glaudžiai susiję su miestu.
Pertvarkant miesto viešojo transporto sistemą, buvo padaryta daug klaidų. Sutrumpinti, panaikinti maršrutai yra peržiūrimi. Transporto srityje jau bendradarbiaujame su Kauno rajono savivaldybe. Tai natūralu, juk Kaunas ir Kauno rajonas yra bendras organizmas. Galvojame ir apie bendrą bilieto sistemą.
Dirbame ir kitose srityse. Ketiname teikti bendrą turizmo rinkodaros projektą. Šiuo metu laukiame patikslintų jo sąlygų. Čia bendradarbiaujame ne tik su Kauno rajono, bet ir su Jurbarko rajono savivaldybe. Ketinama sukurti turizmo maršrutą, jungiantį panemunės pilis. Jis prasidėtų nuo Kauno pilies ir per Kauno rajoną tęstųsi iki Jurbarko.
Nusiteikus geranoriškai, kartu dirbant, diskutuojant dėl visko, galima susitarti.
Naujausi komentarai