Kauno rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) specialųjį planą, nepaisydama dalies LEZ kaimynystėje žemės turinčių gyventojų prieštaravimų.

Vienas žemės savininkų atstovų Alfonsas Milašauskas po posėdžio sakė, jog gyventojai, kurių žemę Kauno LEZ plėtrai turėtų išpirkti valstybė, Kauno rajono tarybos sprendimą ketina skųsti teismui. Pasak žemės savininkų, planas yra pilnas klaidų, pažeidžia žemės savininkų interesus, o taryba apskritai neturėjo įgaliojimų plano tvirtinti.

A.Milašausko teigimu, ketvirtadienį plano tvirtinimui prieštaravo ne tik gyventojai, bet ir Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Vasilijus Popovas, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Tuo tarpu Kauno rajono savivaldybės bei Kauno apskrities viršininko administracijos vadovai aiškina, jog taryba privalėjo svarstyti LEZ specialųjį planą, nes tik taip galima priimti sprendimus dėl jo koregavimo, be to, patvirtinus planą bus galima pradėti sklypų supirkimo procedūras, kurios, savininkui sutikus su siūloma kaina, užtruktų apie 3 mėnesius.

„Specialiojo plano patvirtinimas reikalingas visiems. Iš to išloš ir žemės savininkai, ir bus padėtas pagrindas ateiti realioms investicijoms į Kauno regioną“, - aiškino Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė.

A.Milašauskas tvirtino, kad LEZ specialusis planas buvo rengiamas ignoruojant žemės savininkus, be to, anot jo, nėra valstybės garantijų, kuomet, iki kada, už kiek bus išpirkta žemė, kas tai atliks.

Pasak Kauno apskrities viršininkės, žemės savininkus galima suprasti, jie bijo, kad nesudėjus saugiklių, gali būti netinkamai atlyginta už žemę ir toliau nesprendžiama gabaliukais suskaldytų sklypų problema, kai dalis sklypo lieka už LEZ teritorijos ribos.

Todėl O.Balžekienė patikino, kad speciali darbo grupė ir toliau dirbs, siekdama iš Vyriausybės garantijų suteikimo dėl žemės išpirkimo. Be to, jos teigimu, bus siekiama, kad į 2010 metų biudžetą būtų įtrauktos reikalingos lėšos atsiskaityti su žemių savininkais.

Valstybei ir žemės savininkams nepavyksta susitarti dėl norimos iš jų išpirkti žemės, reikalingos Kauno LEZ, kainos. Valstybė siūlo už arą sumokėti 650 litų, tuo tarpu žemės savininkai, remdamiesi ekspertų vertinimais, teigia, kad aro kaina turėtų būti gerokai didesnė - 10 tūkst. litų. Dėl galimai pažeistų teisių žemės savininkai teismuose bylinėjasi jau penkerius metus.

Pagal LEZ valdybos ir Ūkio ministerijos pasirašytą žemės išpirkimo grafiką numatyta, kad už žemę savininkams bus sumokėta iki 2017 metų, o už žemę atsiskaitys Kauno apskrities administracija per Kauno rajono savivaldybę.

LEZ teritorija prieš kelerius metus buvo suformuota Kauno apskrities administracijos ir patvirtinta Vyriausybės. Šiuo metu 530 hektarų užimančioje LEZ teritorijoje yra neišpirkta apie 510 hektarų žemės, ją valstybė perka etapais.