Bemaž dešimtmetį bendrabučio tipo daugiabutyje veikianti šarvojimo salė perpildė gyventojų kantrybės taurę.

Šermenys pakeliui į namus

Jonavos gatvės 162-asis penkiaaukštis - ne vien gyvenamasis namas ir studentų bendrabutis. Be gyvenamųjų patalpų, čia dar veikia kavinė ir šarvojimo salė. Pastaroji įrengta visiems gyventojams bendrai priklausančioje pirmojo aukšto patalpoje. Šeimininkauja čia Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro administracija, mat šiai įstaigai vis dar priklauso kambariai antrame ir trečiame aukštuose, kur apsistoja akademinis jaunimas.

"Mirusieji šarvojami be gyventojų sutikimo. Atvykite ir pamatysite patys. Mokymo įstaigos vadovybė visiškai nereaguoja į gyventojų pastabas ir pasipiktinimą. Visa tai tęsiasi jau ne pirmus metus. Mūsų žiniomis, antradienį vėl turėtume sulaukti velionio", - laiške "Kauno dienai" skundėsi viena šio namo gyventoja.

Moteris sakė pagalbos laukianti ne šiaip sau. "Jau neapsikenčiame lavonų kvapo ir kaskart kaustančios įtampos. Patys įsivaizduokite, kokia slogi nuotaika tvyro mūsų name, kai gyventojai grįžta į namus ir pro praviras salės duris mato žvakių šviesoje gulintį mirusįjį", - rašė kaunietė.

Ne tik laišku, bet ir telefonu kreipęsi gyventojai pasakojo, kad anksčiau parą ar dvi trukdavusios šermenys dabar užsitęsia kone iki trijų dienų. Atitinkamai ir kvapas po daugiabutį pasklinda, lyg būtum ne namuose, o kokioje ritualinių paslaugų įmonėje.

Šarvojimo salė įrengta ties pagrindiniu įėjimu į namą, tad vakarais į laidotuves atvykstantys žmonės užima stovėjimo vietas ir vietos gyventojai priversti savo automobilius palikti kur nors nuošaliau.

Naktimis, anot vietinių, patalpose būna gan tvanku, tad šarvojimo salės durų niekas neuždaro ir vėliau į namus grįžtančius gyventojus pasitinka laidotuvių gėlės, žvakių šviesa ir joje skendintis mirusysis. Ne mažiau keistai nuteikia vakarais pasigirstantys giesmininkų chorai, raudos, o kartais - net ir nedidelių orkestrų atliekama laidotuvių muzika.

Komentuoti niekas nepanoro

Dienraščio žurnalistams nuvykus nurodytu adresu, netrukome įsitikinti, kad gyventojų pasakojimai - ne iš piršto laužti. Vakar po pietų kaip tik buvo ruošiama salė - hole, ties pagrindiniu įėjimu, pakabintas religinis paveikslas, paruoštas stalelis su balta staltiese velionio nuotraukai ir žvakidei pastatyti, ant grindų išdėliotos kelios dešimtys vandeniu pripildytų vazų gėlėms.

Virš plačių durų kabo užrašas "Menė", bet įėjus pro jas vidun patenki į šermenims jau parengtą salę. Jos viduryje stovi baltu apklotu uždengta pakyla karstui, aplink kampuose išdėlioti keturi stovai su laidotuvių gėlėmis, visa salė užstatyta kėdėmis.

"Aš čia nieko nežinau, esu tik eilinė mokytoja. Reikėtų kalbėtis su kažkuo kitu", - išgirdusi klausimą apie galimai nelegalią šarvojimo salę išpyškino moteris, kurią bendrabučio budėtoja pakvietė pasiteiravus apie laidojimo salę. Ne ką daugiau atsakė ir pati budėtoja.

Kaimynų kantrybė trūko

"Jos tik bijo prabilti, nes brangina savo darbo vietas. Antradienio naktį budėjusi moteris iki pat ankstaus ryto plovė sienas, grindis, valė visus kampus. Čia jas išnaudoja kaip reikiant", - be užuolankų išrėžė viena ketvirtojo aukšto gyventoja.

Apie vietos gyventojų nuotaikas, susijusias su kaimynystėje vykstančiomis laidotuvių apeigomis, gan aiškiai bylojo skelbimų lentoje tarp trečiojo ir ketvirtojo aukštų iškabinti tekstai: "Gerb. kaimynai, prašome vėl morališkai pasiruošti pirmo aukšto hole vyksiančiai šarvojimo "šventei"! Tai gal ir padarom "šventę"? Visi butai įsijunkim garsiai muziką. Galbūt apie šią komerciją reikėtų informuoti policiją?"

Pasak vienos daugiabučio gyventojos, kartkartėmis žmonės ten šarvojami jau apie dešimtmetį ar net daugiau. Anksčiau tai būdavo pavieniai atvejai, vos kartą ar dukart per metus.

Pastaruoju metu tai tapo kone įprastu reiškiniu. Jei anksčiau į bendrabučio salę patekdavo tik anapilin iškeliavę mokymo įstaigos darbuotojai - pedagogai ar kitas personalas, tai dabar šarvojami ir darbuotojų giminaičiai. Gyventojai linkę įtarti, kad už tai kažkas nemenkai pasipelno.

Laidoja tik savus

Tik po keliolika minučių trukusio pokalbio su gyventojais iš bendrabučio išeinančius žurnalistus pasitiko ir situaciją paaiškinti skubėjo Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vincas Aidukevičius.

"Tikrai neužsiimame jokia nelegalia veikla, pašaliniams laidojimo paslaugų neteikiame ir atlygio už tai neimame. Galime viską įrodyti dokumentais. Čia šarvojami tiktai mūsų bendruomenės nariai - mokymo įstaigos darbuotojai, jų šeimos nariai. Tai vyksta jau net daugiau nei dešimt metų. Juk negalime atsisakyti padėti žmonėms, kurie tiek metų yra atidavę mokyklai. Taip sutapo, kad neseniai vieno skyriaus vedėja numirė ir čia buvo pašarvota, o dabar kitas bendruomenės narys - vienos skyriaus vedėjos vyras", - teisinosi administracijos atstovas.

Pašnekovas pateikė pavyzdį, kad net ir nusipelniusių aktorių ar kitų garsių visuomenės veikėjų šermenys rengiami teatrų scenose, kitose tam nepritaikytose vietose. Anot jo, lygiai taip pat pagarba atiduodama ir su šiuo pasauliu atsisveikinusiems Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro darbuotojams.

V.Aidukevičius tikino nė vieno gyventojo nusiskundimo nesulaukęs.

Policijai - naujiena

Jonavos gatvė patenka į Žaliakalnio policijos komisariato (PK) prižiūrimas valdas. Pastarosios policijos įstaigos pareigūnai teigė apie šarvojimo salę daugiabutyje girdintys pirmą sykį.

Anot Žaliakalnio PK viršininko pavaduotojo Viliaus Veličkos, teisėsaugininkai minėtame name yra turėję reikalų dėl triukšmo ar nelegaliai pradėdavusios veikti kavinės, tačiau apie laidotuves dar niekas nėra pranešę.

"Mums tai - nauja informacija. Būtinai atkreipsime dėmesį ir ją patikrinsime. Juk laidotuvių paslaugos yra licencijuota veikla, be to, daugiabutyje ji negalėtų būti vykdoma", - kolegos žodžiams antrino Žaliakalnio PK prevencijos poskyrio viršininkas Dainius Trumpelis.