Vieni kauniečiai „Žalgirio“ arenos dar nematė, kiti baiminasi, kad jos kada nors nenuplukdytų sraunūs Nemuno vandenys, treti džiaugiasi, kad Kaunas pagaliau atgis.

Aleksandras:

Visuomet turėjau abejonių dėl Kauno arenos vietos. Kažin, kaip čia bus. Juk vanduo kasmet kyla. Neseniai Punske buvau, tai ten tokia salelė yra, prieš dvejus metus joje dar mišios buvo laikomos. Šiais metais jau apsemta ta salelė ir tiltai apsemti. Ką gali žinoti, gal po kokių 10 metų ims arena ir atsidurs vandeny.

Nesu krepšinio fanas. Vienintelį sykį buvau, kai šiemet „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ žaidė halėje. Nesu labai didelis sirgalius, rungtynes dažniausiai žiūriu per televizorių. Krepšinio šaly gyvendamas negali būti abejingas šiai sporto šakai, bet į areną žiūrėti čempionato rungtynių neisiu.

Benediktas Vizbaras:

Nebuvau dar arenoje, negaliu jos įvertinti. Iš tolo gal ir neblogai atrodo. Tie vamzdžiai, kur matyti paskutiniame aukšte, nelabai kaip atrodo. Kauno sporto halėje pradirbau 40 metų. Aišku, kad nepalygins naujos arenos su sena hale. Šiuolaikiškiau atrodo. Tačiau tai, kad ji stovi saloje, kelia nerimą. Kas garantuotas, kad kada nors HES`as nesprogs? Ką gali žinoti... Atidarius areną, reik tikėtis, halė nenumirs. Daugiau treniruotės ten bus rengiamos.

Europos krepšinio čempionato varžybų eisiu žiūrėti. Tiek metų išdirbęs šioje srityje – gėda būtų neiti. Sunku rasti būtų kaunietį, kuris nemėgtų krepšinio. Anksčiau boksas buvo geras, tačiau dabar jis apmiręs.

Andrius Matusevičius, studentas:

Iš tolo žvelgiant pats vaizdas arenos atrodo neblogai. Dar nemačiau iš vidaus. Reikia viską vertinti ne tik subjektyviai, bet ir objektyviai. „Žalgirio“ arena pakeis miesto gyvenimą. Verslininkai ir miestas, kuris investavo į areną, norės, kad statinys atsipirktų, nes įdėta daug pinigų. Atsiras Kaune naujas srautas žmonių, atvažiuos žvaigždžių iš užsienio.

Krepšinio varžybų žiūrėti neturiu galimybės: darbas, darbas, dar ir mokslai prisidės. Bilietų kainos didelės, jaunam žmogui sunku įpirkti, tačiau jei esi tikras krepšinio fanatikas, bilietų kainos neatbaido nuo noro pamatyti aukščiausio lygio krepšinį.

Valerijus Mešerekovas:

Viskas daroma pagal galimybes, mes galime norėti kaip NBA geriausių rūmų už milijardus, bet iš ko galim ir kas sugeba statyti, tai ir daro. Malonu, kad kažkas mieste juda. Krepšinis – antra lietuvių religija. Atidarius mieste tokį objektą, sportas, ypač krepšinis žengs didelį žingsnį į priekį. Pritrauksim užsieniečių. Jeigu galėsiu, eisiu žiūrėti varžybų.

Man labai nepatiko reklaminis plakatas, kuriame rodoma su pirštu ir parašyta „auksas mūsų“. Yra toks terminas – „dievų pavydas“. Jeigu jau pradedi girtis, kad viskas bus gerai, gali blogai baigtis. Manau, kad reikia kukliau ruoštis. Jeigu papulsim į pirmą penketuką, tai bus labai malonu. Jeigu laimėtume auksą, Kaunas bus nusiaubtas.

Asta, besilaukianti mama:

Nemačiau dar arenos, toj pusėj nevažinėju. Ką ten ir žiūrėti, ne tas man galvoje. Krepšinį vyras žiūrės, tai teks ir man pažiūrėti.