Kauniečiai renkasi dvigubas pavardes

Lengvesnės sąlygos

Svajojantieji iš asmens dokumento išbraukti vardą, vaikystėje užtraukusį bendraamžių patyčias, arba prie senosios pavardės pridurti tą, kurią nešiojo kilmingi protėviai, gali lengviau atsipūsti – nuo šių metų pradžios vardų ir pavardžių keitimo tvarka yra supaprastinta, todėl daugeliu atveju tai galima padaryti bet kurioje miesto ar rajono civilinės metrikacijos įstaigoje.

"Tarkim, žmogus gyvena, dirba ar mokosi Kaune, tačiau jo gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje. Jam nereikia važiuoti į sostinę – prašymą jis gali pateikti Kaune arba bet kuriame kitame mieste, kur jam patogu, kad ir Šiauliuose ar Klaipėdoje", – daugiau aiškumo į sausą ministerinę kalbą įnešė Kauno savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Lukoševičius.

Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie nori įgyti dvigubą pavardę, sudarytą iš skirtingų tėvų pavardžių.

Norint pasikeisti asmenvardį, anot jo, neretai pakanka tik metrikacijos skyriaus palaiminimo, tačiau yra atvejų, kai būtinas sutikimas iš Teisingumo ministerijos.

"Daugėja Lietuvos gyventojų, kurie nori įgyti dvigubą pavardę, sudarytą iš skirtingų tėvų pavardžių. Tokia galimybė atsirado nuo šių metų pradžios, įsigaliojus Civilinio kodekso pakeitimams. Šiai procedūrai atlikti yra būtinas Teisingumo ministerijos leidimas", – išimtis vardijo ministerijos atstovas, Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.

Teisingumo ministerijos leidimas yra būtinas ir tuomet, kai asmenys nori turėti patėvio, pamotės ar buvusio globėjo pavardę.

(Gediminas Lukoševičius. Evaldo Šemioto nuotr.)

Nori bajoriškų pavardžių

Šiemet ministerija gavo beveik 400 prašymų leisti keisti savo, vaikų iki šešiolikos metų pavardes arba jų vardus.

Dažniausiai lietuviai pageidavo susigrąžinti prosenelių ar kitų protėvių pavardes. Būta atvejų, kai žmonės į savo asmens dokumentus norėjo įsirašyti antrąjį, dar XIX a. gyvenusių giminaičių asmenvardžio dėmenį.

"Dažniausiai to nori piliečiai, turintys kilmingas šaknis. Tarkim, bajorų", – pavyzdžiais kalbėjo ministerijos atstovas.

Tokiais atvejais asmenys civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti svarius dokumentus, įrodančius, kad konkretus pareiškėjo protėvis turėjo jo pageidaujamą įgyti pavardę, –  šeimos herbo ar senos nuotraukos iš fotoalbumo nepakaks.

"Tokie duomenys dažniausiai nebūna įtraukti į Gyventojų registro duomenų bazę, todėl interesantams neretai tenka apsilankyti vietos ar Lietuvos centriniame valstybiniame archyve. Visos prieigos yra, todėl tai nėra labai sudėtinga", –  apie privalomas procedūras kalbėjo A.Kutrevičius.

Moterys – aktyvesnės

Anot ministerijos, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pavardėje atsisakoma nelietuviškos kilmės priesagų. Pavyzdžiui, pavardė Šutovičius keičiama į tradicinėje vartosenoje trumpesnį variantą – Šutėnas.

Tiesa, būna ir atvirkštinių pasirinkimų. Žmogus pageidauja nubraukti lietuvišką galūnę ir pasilikti nesugramatintą pavardę. Taip Kazlovas tampa Kazlov, o Petrovas – Petrov.

"Pagal statistiką septyni iš dešimties interesantų yra moterys. Jos dažniau nori pavardžių, kurios neatskleistų esamo statuso. Taip Petrauskaitė ar Petrauskienė tampa Petrauske. Beje, kad Petrauskė grįžtų į pirminį variantą "-aitė" ar "-ienė", dar nebuvo, – dailiosios lyties įnorius atskleidė ilgametis Kauno civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojas G.Lukoševičius. – Būna ir taip, kad moteris, kuri tekėjo tris kartus, prašo sugrąžinti pirmojo vyro pavardę, nes vaikas – iš pirmos santuokos."

Kauniečių, norinčių keisti savo asmenvardžius, šiemet kur kas daugiau nei prieš metus. Skaičius, kurį Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai fiksavo įpusėjus birželiui, praėjusiais metais pasiektas rugpjūčio pradžioje.

"Ne sovietmetis – varžytuvių neorganizuojame, tačiau skaičius fiksuojame", – nuo darbų trumpam atsiplėšė G.Lukoševičius.

(Elijaus Kniežausko nuotr.)

Ona netaps Petru

Statistiškai šeši septyni iš dešimties interesantų nori keisti pavardes. Likusieji – vardus.

"Reikia pasidžiaugti, kad suaugusieji vardus savo atžaloms renka labai atsakingai, todėl vardų keitimo atvejai nėra dažni", –  šiemet, pasak vyriausiojo specialisto, užregistruoti vos du tokie atvejai.

Reikia pasidžiaugti, kad suaugusieji vardus savo atžaloms renka labai atsakingai, todėl vardų keitimo atvejai nėra dažni.

Jei vardas keičiamas vaikui iki šešiolikos metų, būtinas aiškus suaugusiųjų apsisprendimo motyvas. Jei vaikas vyresnis nei dešimties metų – dar ir raštiškas jo sutikimas. Šešiolikos metų paaugliai vardą gali keisti savarankiškai. Anksčiau jie tai galėjo daryti tik sulaukę aštuoniolikos.

Pasirinktas naujasis vardas turi atitikti lytį, neprieštarauti  moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

"Prašymas keisti gali būti atmestas, jei varde yra nelietuviškų raidžių: "w", "q", "x" ar kitų svetimybių", – egzotikos besivaikančius, sceninių slapyvardžių gerbėjus perspėjo A.Kutrevičius. Paklaustas, dėl kokių priežasčių lietuviai dažniausiai keičia vardus, jis Teisingumo ministerijos atstovas jų išvardijo bent kelias.

"Būna, kad tėvai neapgalvoję duoda vardą, su kuriuo vaikas taip ir nesusigyvena. Būna, kad draugai ar bičiuliai šaukia vardu, kuris neįrašytas į asmens dokumentą", – pirštus lenkė A.Kutrevičius.

Neretai žmonės esą trokšta ne tik dvigubų pavardžių, bet ir vardų. Tokiais atvejais šalia pirmojo, tėvų duoto, atsiranda šventas krikšto vardas.

"Būna ir kitaip. Štai, Gerda Ona nori likti tik Gerda", – šyptelėjo G.Lukoševičius.

Po vardą – kas mėnesį

"Vardus galima keisti tiek kartų, kiek širdis geidžia. Tačiau visuomet būtinas sveikas protas ir atsakingas požiūris, – Kauno civilinės metrikacijos skyriaus specialistas džiaugėsi, kad per ilgametę jo darbo praktiką tokių atvejų būta labai nedaug. – Prieš kelerius metus teko Mindaugą pervardyti vienu vardu, o po metų – kitu, nes antrasis vardas ėmė nebepatikti."

Prašymus pakeisti asmenvardžius galima pateikti metrikacijos skyriuose arba elektroniniu būdu. Užsienyje gyvenantys asmenys gali kreiptis į konsulines įstaigas arba, parašius elektroninį įgaliojimą, šiuos reikalus jų vardu pasirinktoje Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigoje gali sutvarkyti giminaičiai ar pažįstami.

Jeigu nagrinėjant prašymą pakeisti vardą ar pavardę nereikalingas Teisingumo ministerijos leidimas, dokumentai sutvarkomi maždaug per 20 darbo dienų. Jei leidimas reikalingas, dokumentų tvarkymo procedūra gali užtrukti nuo dviejų iki keturių mėnesių. Teisingumo ministerija visus pateiktus prašymus stengiasi išnagrinėti per trumpesnį, negu teisės aktuose numatytas, terminą.

Asmenvardžio keitimo procedūros kaina visoje šalyje vienoda – 12 eurų. Papildomas 2,90 eurų mokestis taikomas už dokumento išrašą.