Rotušės aikštėje sutikti poledinės žūklės čempionai!

Parvežė dvigubą auksą

Šešioliktas pasaulio poledinės žūklės čempionatas lietuviams buvo kaip niekad sėkmingas. Į trečią vietą nustūmę renginio favoritais laikytus ukrainiečius, Lietuvos rinktinė pasipuošė auksu. Asmeninėje įskaitoje triumfavo Gintas Balsevičius, bronza pasipuošė Marius Jačiauskas. Ketvirtoje vietoje liko Deividas Račkauskas. Į geriausiųjų dešimtuką papuolė ir rinktinės vedlys, Lietuvos poledinės žūklės sporto asociacijos prezidentas Rolfas Bitinas. Jis liko devintas.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Čempionate dalyvavau pirmą kartą“, – pasipuošęs dviem aukso medaliais ant kaklo G.Balsevičius darsyk paliudijo, kad geras žvejys mažai kalba. Trumpai prisiminęs vaikystę, kai prie vandens telkiniu tipeno drauge su tėčiu, Jonavoje gyvenantis, Rukloje dirbantis karys tikino, sportine žūkle užsiimantis jau penkerius metus. Savo malonumui žuvį gaudantis kelis kart tiek.

„Laisvu metu visuomet imu meškerę, bet ne kasdien – juk reikia dirbti“, – pergalės džiaugsmą savyje tramdė čempionas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sudėtingos oro sąlygos

Čempionate dalyvavo penkiolika komandų. Lietuvių pajėgos buvo gausiausios – ledą gręžė šešiolika žmonių. Į Bulgariją jie išsiruošė gerokai anksčiau – likus dviem savaitėms, kad spėtų  pasiruošti varžybų startui ir prisijaukinti ledą.

„Sąlygos buvo labai sudėtingos. Široko Poljanos ežeras maždaug pusantro kilometro aukštyje, kalnuose. Sniego iki kelių, išgręžus eketę, vandens apie 40 cm virš ledo, o jo temperatūra nuo -18 ryte iki +3 dieną“, – tokiame šaltyje lietuviai, anot rinktinės vedlio, mirko dešimt dienų. Likus vos kelioms dienoms iki čempionato, dangus nepagailėjo kritulių. Per trumpą laiką iškrito apie 70-80 cm sniego, todėl automobiliu nuvykti iki telkinio, kuris buvo vos už 35 km nuo lietuvių gyvenvietės, trukdavo apie 3 val.

Asmeninio archyvo nuotr.

Po treniruočių žvejai sugaišdavo bene tiek pat laiko, kol grįždavo atgal į savo namelius.

„Kol išstumdydavome visus autobusus pakeliui, kol patys atsikasdavome. Grįždavome visiškai išsunkti“, – apie iššūkius, su kuriais teko susidurti kalbėjo komandos atstovas.

Paklaustas, kaip gelbėjo šalčių nualintus kūnus, R.Bitinas tikino, kad komanda specialių priemonių nesiėmę. Po savaitės treniruočių tik išsinuomojo pirtį viename iš vietos viešbučių ir ten gerai išsikaitino.

„Tiesa, buvo minčių anuliuoti varžybas, nes prieš pat varžybas iškrito dar kažkur 20 cm sniego. Bijojome, kad tokiu atveju vandens bus dar daugiau“, – R.Bitinas džiaugėsi, kad būgštavimai nepasiteisino.

Asmeninio archyvo nuotr.

Žvejų lauks Šiauliuose

Lietuviai varžybų metu sugavo beveik 14 kg žuvies. Daugiausiai – ešerių ir kuojų. Baltarusiai tenkinosi kiek daugiau nei 10 kg, ukrainiečiai – beveik 10 kg žuvų.

„Kodėl komandoje nėra moterų? Joms fiziškai būtų labai sunku. Tarkim, praėjusiais metais Kazachstane teko gręžti 1,3 m storio ledą. Moteriai susidoroti su tokiu būtų sunku. Nekalbu apie šiuos metus“, – asociacijos prezidentas prisiminė vieną vertinimo komisijos narę, kuri dėl sudėtingų sąlygų taip ir nesiryžo lipti ant ledo.

Laimėję pasaulio auksą Bulgarijoje lietuviai nežada sustoti, juolab, kad kitąmet septynioliktas poledinės žūklės čempionatas vyks Lietuvoje. Kur?

„Šiauliuose, Rekyvos ežere. Šis telkinys labai žuvingas, geras dugno reljefas, o ir visa logistika šalia. Kitur, vargu, ar rastume tokias sąlygas“, – sėkmės sau ir komandai linkėjo sportinės žūklės atstovas.

Beje, sunku nepaminėti biudžeto, į kurį tilpo Lietuvos rinktinė – kelionės, namelių nuoma ir visos kitos išlaidos šešiolikai žmonių atsiėjo 8,5 tūkst. eurų.

Laimio Steponavičiaus nuotr.