2016 metų sausį registruoto nedarbo rodiklis Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje, lyginant su praėjusių metų gruodžiu, ūgtelėjo ir mėnesio pabaigoje siekė 8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Per sausio mėnesį registruotas nedarbas šoktelėjo 0,4 proc. punkto, bedarbių skaičius išaugo 1,2 tūkst.

Darbo biržos atstovų teigimu, didėjantis nedarbas metų pradžioje – įprasta darbo rinkos tendencija, nes šiuo laikotarpiu intensyvėja dirbančiųjų su verslo liudijimais registracija. Nedarbas Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje ir toliau išlieka mažesnis nei šalies vidurkis (9,4 proc.) ir vienas mažiausių Lietuvoje (mažesnis nedarbo rodiklis fiksuotas tik Vilniaus regione – 7,6 proc.).

Vasario 1 d. Kauno teritorinėje darbo biržoje iš viso buvo įregistruota 28,6 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų arba 8 proc. visų Kauno regiono darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, bedarbių sumažėjo 2 tūkst., nedarbas – 0,5 proc. punkto: prieš metus nedarbo lygis siekė 8,5 proc., bedarbių buvo 30,6 tūkst.

Iš visų bedarbio statusą turinčių regiono gyventojų 15,2 tūkst. arba 53,4 proc. sudarė vyrai. Vyrų nedarbas per mėnesį išaugo 0,5 proc. punkto iki 8,6 proc., moterų – 0,1 proc. punkto iki 7,3 proc. Palyginti prieš metus, moterų nedarbas siekė 7,9 proc., vyrų – 9,1 proc.

Daugiausia, 50,4 proc., sausio mėnesį darbo biržoje įregistruotų regiono gyventojų dirbo paslaugų sektoriuje, 14,5 proc. – pramonės, 11,8 proc. – statybos ir 4,1 proc. – žemės ūkio sektoriuose. Iki registracijos niekur nedirbo 19,1 proc. visų užsiregistravusiųjų. Pagal veiklos rūšis – daugiausia iš prekybos ir transporto priemonių remonto, apdirbamosios gamybos įmonių bei statybos.

Ieškantiems darbo per mėnesį pasiūlyta per 4,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Lyginant su praėjusių metų sausiu, laisvų darbo vietų buvo siūloma 22,6 proc. daugiau. Darbo vietų padaugėjo beveik visuose veiklos sektoriuose. Daugiausia, 65,7 proc. visų darbo vietų darbdaviai per mėnesį įregistravo paslaugas teikiančiose įmonėse, 24 proc. – pramonės, 6,7 proc. – statybos ir 3,6 proc. – žemės ūkio sektoriuose.