Kaune gimsta Lietuvos inžinerijos kolegija

Būtinybė stiprinti inžinerinį potencialą

Vyriausybės parengta pertvarka daugelį kolegijų neramino ir privertė kvestionuoti jos poreikį. Visgi, kai kurios kolegijos į reformą pažvelgė kaip į galimybę, o ne grėsmę ir surado sprendimus tenkinančius tiek studentus, tiek kolegijas, tiek ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją.

Kauno technikos kolegijos vadovės dr. Linos Girdauskienės teigimu, atlikus vidines analizes ir tyrimus buvo nuspręsta stiprinti inžinerinį šalies ir miesto potencialą ir jungtis su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

„Ieškojome geriausio įmanomo sprendimo tiek mūsų bendruomenei, tiek ir visam sektoriui. Analizavome įvairias galimybes ir skirtingas strategijas nuo kolegijų stiprinimo, remiantis geografiniu, studijų programų standartizavimo, bazių principu, iki specializacijos koncepcijos. Galiausiai buvo nuspręsta stiprinti inžinerinį šalies potencialią. Inžinierių poreikis pasauliniu mastu auga eksponentiškai, čia krypsta visos investicijos ir inovacijos. Apie vieningą būtinybę stiprinti Lietuvos potencialą šioje srityje kalba ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) su šūkių „Lietuva 2030 inžinerijos šalis“. Matydami esamą situaciją, nusprendėme ir toliau vykdyti savo misiją, kurią vykdome daugiau nei šimtą metų – būti Lietuvos inžinerijos kolegija, specializuota aukštąja mokykla, kuri yra matoma dėl savo kokybės, profesionalumo, aukštos kvalifikacijos dėstytojų, mokslinės taikomosios ir eksperimentinės veiklos projektų bei paslaugų verslui. Susijungę su KMAIK esame pasirengę tapti Lietuvos inžinerijos kompetencijų centru“, –  sako dr. L. Girdauskienė.

Augins kokybę

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovo dr. Vaidoto Lygio nuomone, kiekviena reforma išjudina ir priverčia pasitempti. O šiuo atveju net sukuria naują ir pasauliniu mastu konkuruosiantį darinį.

„Visos reformos sukrečia ir turi savų pliusų bei minusų. Atsiranda grėsmė mažoms kolegijoms išnykti, prarasti dalį būsimų specialistų ar patyrusių darbuotojų, kurie kai kuriose kolegijose nesugebės prisitaikyti prie pokyčių, nors yra puikūs specialistai. Tuo pačiu reforma padeda ir sustiprinti institucijas ar atsirasti naujoms kaip mūsų bendrai su KTK kuriamai Lietuvos inžinerijos kolegijai. Kartu su KTK sutampa mūsų vertybės ir inžinerinės kolegijų kryptys. Jau šiandien turime abiejose kolegijose dirbančių administracijos darbuotojų, kas palengvins adaptacijos periodą. Taip pat labai malonu, kad šią idėją remia ir jos didelį potencialą mato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tai rodo, kad einame teisingu keliu“, – teigia dr. V. Lygis.

Naujos galimybės studentams

KMAIK vadovo nuomone, naujas darinys suteiks daugiau galimybių tiek studentams, tiek ir verslui.

„Abiejų kolegijų junginys turės didelį inžinerinį potencialią. Studentai galės naudotis didesne materialine baze, laboratorijomis, įvairesnėmis dėstytojų kompetencijomis. Augsime kartu su KTK, stiprinsime miškininkystės ir sodininkystės programas bei labiau, kaip įprasta visame pasaulyje, jas nukreipsime į inžinerinę kryptį“, – planus dėsto KMAIK vadovas.

KTK direktorės dr. L. Girdauskienės teigimu, susijungimas sustiprins abi kolegijas studijų, mokslo srityje, pagerins kokybę ir leis išnaudoti bendrą potencialią.

„KMAIK ir KTK tarpusavyje yra suderinamos apie 90 proc. Esame arti geografiškai ir stipriname regioną, turime vertybinę sutaptį ir kultūrinį panašumą ir galiausiai – bendrą sinergiją. Kartu tikimės ruošti studentus vis stiprėjančio žaliojo kurso, tvarumo ir ekologijos kontekste, kuris tampa vis svarbesnis ir inžinerinėje pramonėje. Susijungimas leis taupyti, standartizuoti procesus, sutelkti vadybines ir administracines pajėgas. Tai, ką darėme pavieniui, dabar darysime kartu su didesniais pajėgumais ir iš čia atsirandančia sinergija. Kartu su KMAIK iki 2029 m. pasieksime visus keliamus ministerijos reikalavimus bei tapsime taikomųjų mokslų universitetu. Tikime, kad mūsų tikėjimas bendradarbyste, o ne konkuravimas individualiai ir pokyčių vengimas, ir bus mūsų sėkmės formulė“, – mano KTK direktorė dr. L. Girdauskienė.