Kas teršia Botanikos sodą?

Pilietinis susirūpinimas

„Kauno dieną“ pasiekė asociacijos Senjorų iniciatyvų centro pirmininkės Editos Šatienės laiškas, kurį pilietiška moteris nusiuntė ir VDU Botanikos sodui, ir aplinkosaugininkams. Laiške išdėstytas aplinkos teršimo atvejis.

„Rašau norėdama išreikšti pilietinį susirūpinimą dėl VDU Botanikos sode vykstančios aplinkos taršos“, – laišką pradėjo E. Šatienė.

Ji nurodė, kad prie sodo tvenkinio kraštų pastebėjo plūduriuojančias putplasčio atplaišas. Moteris spėjo, kad jos atsiskyrė nuo tvenkinyje mirkstančios ir irstančios gorilos skulptūros.

„Spaudoje rašoma, kad Donato Jankausko-Duonio planus vežti Šiaulių Talkšos ežere mirkusią ir aplamdytą skulptūrą į brolio sodybą pakoregavo pokalbis su VDU profesūra. Universiteto šviesuoliai pasiūlė jį apgyvendinti VDU Botanikos sodo tvenkinyje. Tačiau aplinkos poveikis akivaizdžiai skatina skulptūros irimą, o kadangi ji pagaminta iš putų polistireno, tai yra menu apsimetęs taršos šaltinis, kuris turėtų būti nedelsiant pašalintas ir perdirbtas atitinkamais mechaniniais ar cheminiais būdais“, – pažymėjo Senjorų iniciatyvų centro pirmininkė.

Šaltinis: Botanikos sodo lankytojai spėja, kad tvenkinį plastiku teršia irti pradėjusi gorilos skulptūra. / „Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Toli sklindanti tarša

Moteris pastebėjo, kad putplasčio atplaišos mėtosi ne tik tvenkinyje, bet, papūtus vėjui, skrieja gerokai toliau už Botanikos sodo teritorijos, todėl, pasak jos, netvarkoma gorilos skulptūra tik didina aplinkos taršą.

„Kaip žinome, putų polistirenas yra labai stabili ir sunkiai suyranti aplinkoje medžiaga. Yrančios skulptūros gabaliukai ilgainiui sutrupės į smulkesnes kruopeles, kurias vėjas ir vanduo plačiai paskleis ne tik po Botanikos sodą, bet ir Fredos patvorius ir pakeles.

Jų tikriausiai jau ragauja tvenkinyje besiturškiančios antys ir gulbės. Vėliau yrantys gabaliukai sudils iki mikrodalelių, o tada jos jau kaupsis nebe patvoriuose, o įvairių gyvūnų, be abejo, ir mūsų, mūsų vaikų ir vaikaičių organizmuose“, – dėstė E. Šatienė.

Ji kreipėsi į VDU šviesuolius, kurie prieš keletą metų gorilos skulptūrą įkurdino Botanikos sode ir ragino nedelsiant imtis putplasčio dalelių surinkimo ir tvenkinio valymo darbų, kad gamta nebūtų teršiama šiomis smulkiomis atliekomis.

Problema – žinoma

Dienraštis kreipėsi ir į VDU Botanikos sodo atstovus dėl kaunietės įvardytos problemos, kai smulkiu plastiku teršiamas sodo tvenkinys.

„Mūsų darbuotojai pirmieji ir pastebėjo tvenkinyje plūduriuojančias šiukšles. Šiuo metu putplasčio atliekos yra surinktos, tačiau 100 proc. patvirtinti, ar jos susidarė yrant skulptūrai, negalime.

Aplinkos poveikis akivaizdžiai skatina skulptūros irimą.

Susisiekėme su skulptūros autoriumi D. Jankausku-Duoniu. Šiuo metu menininkas išvykęs, tad, jam grįžus, gruodžio pradžioje planuojama pakelti skulptūrą ir apžiūrėti, ar nėra pažeidimų“, – „Kauno dienai“ komentavo VDU Botanikos sodo komunikacijos vyr. specialistė Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė.

Ji nurodė, kad tik po skulptūros apžiūros bus sprendžiama, ką su šiuo meno kūriniu daryti toliau.

Gorilos istorija

„Kauno diena“ 2020 m. skelbė, kad daugiau nei metus maudęsis Šiaulių vandenyse, menininko D. Jankausko-Duonio „King Kongas“ uodegą įmerkė į VDU Botanikos sodo tvenkinį.

„King Kongas“ anksčiau mirko Šiauliuose, Talkšos ežere. Tuomet džiugino ir vietinius gyventojus, ir Saulės miesto svečius. Tiesa, po kurio laiko būtybę aplamdė stiprūs vėjai. Galiausiai gorila ėmė kliudyti ir vandenyje baidares plukdantiems sportininkams. Šiaulių miesto valdžiai „King Kongą“ išbraukus iš prižiūrimų objektų sąrašo, skulptūra grąžinta kūrėjo globon.

„Norėjau jį nuvežti į Brėvikius. Ten yra brolio sodyba, tvenkinys“, – tuomet kalbėjo skulptūros kūrėjas ir pripažino, kad jo planus pakoregavo VDU profesūra.

Tuokart sužinoję apie besiblaškantį milžiną, universiteto šviesuoliai pasiūlė jį apgyvendinti VDU Botanikos sodo tvenkinyje. Taip gorila prieš ketverius metus įmerkė uodegą Kauno vandenyse.

Žvelgiant iš tolo atrodo, kad skulptūra sukurta iš akmens masyvo, tačiau menininko gerbėjai ir ištikimiausi sekėjai žino, kad D. Jankauskas-Duonys savo kūryboje naudoja kitą medžiagą – polistireninį putplastį. Iš jo išdrožta ir milžiniška beždžionė.