Karo muziejaus sodelyje pasikeitė Lietuvos šaulių sąjungos vadai

Prikelta tradicija

Iškilmingas LŠS vadų pasikeitimo ir naujų šaulių priesaikos ceremonijas pradėjo eisena su Vyčio Kryžiaus ordino vėliava.

Tai unikali 1923-aisiais tuomečio Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininko generolo Jono Nagevičiaus inicijuota ceremonija, skirta pagerbti už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žuvusius karius. Vyčio Kryžiaus ordino ceremoniją atlikdavo tuometiniai nepriklausomybės kovų dalyviai.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kiekvieną rytą jie iškilmingai pakeldavo vėliavą ir atiduodavo pagarbą prie Nežinomo kareivio kapo, o vėliau prie paminklo, skirto žuvusiems už laisvę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę į karo muziejaus sodelį sugrįžo ir Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Prie to ypatingai prisidėjo šauliai, iki šių dienų puoselėjantys ir vykdantys šią gražią tradiciją. Stebint miestiečiams ir būriui kviestinių svečių, vėliavos būrio šauliai pritvirtino vėliavą prie laikiklio. Nuskambėjus Lietuvos himnui ji suplevėsavo virs susirinkusiųjų galvų.

Prisiekė nauji nariai

Prieš pasikeičiant LŠS vadams, iškilmingoje ceremonijoje prisiekė ir organizaciją papildė maždaug dvidešimt naujų narių. Šiuo metu LŠS vienija apie 11 tūkst. šaulių, o gretos nepaliaujamai auga.

„Šaulių sąjunga yra didžiausia visuomeninė-patriotinė organizacija, o jūs – patriotiškumo ir pilietiškumo pavyzdys“, – į tik ką prisiekusius šaulius, buvusį ir naują vadus kreipėsi Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Prisiminęs prieš tris metus vykusią vadų pasikeitimo ceremoniją, R. Karoblis pasakojo, kad atmosfera tąkart buvo kitokia nei šiandien – iškėlęs užduotis naująjam vadui, KAM ministras nežinojo ar šiam su jomis pavyks susidoroti. Visgi, G. Koryzna lūkesčius pateisino su kaupu.

Todėl naujam LŠS vadui R. Karoblis linkėjo sėkmingai tęsti tai, ką darė jo pirmtakas. Perdavęs kovinę vėliavą naujam vadui, buvusysis jam linkėjo sėkmės, o visai LŠS dėkojo už tris metus besitęsusią bičiulystę.

„Nėra paprasta stoti prie organizacijos, turinčios savo tradicijas ir gilią istoriją, vairo. Nėra lengva pradėti komunikuoti su šauliais, kurie turi didelę patirtį. Todėl dar kartą dėkoju, kad priėmėte ir pirmosiomis dienomis atstatėte tvirtą petį, į kurį galėjau atsiremti. Tik jūsų visų pagalba ir visų mūsų pastangomis LŠS judėjo į priekį. Tai mūsų indėlis ir pasiekimas“, – G. Koryzna atsisveikino su vado pareigomis, bet ne pačia organizacija.

Dėkojo garsiniu signalu

Tuo metu naujasis vadas – karjerą Lietuvos kariuomenėje 1991-aisiais pradėjęs pulkininkas A. Dapkus žadėjo tęsti senąsias tradicijas ir žinoma, kurti naujas.

„Per šiuos metus brolis G. Koryzna per ne tik susitvarkė su iššūkiais, bet ir smarkiai pastūmėjo organizaciją tvarumo ir augimo linkme, todėl stengsimės šį tvarumą išlaikyti ir puoselėti“, – susirinkusiųjų akivaizdoje kalbėjo A.Dapkus.

Vadų pasikeitimo ceremoniją lydėjo trys dedikacinės salvės: „Už Lietuvos valstybę“, „Už brolius ir seses šaulius, paaukojusius gyvybę laisvės vardan“ ir „Už Šaulių sąjungą“. Kiek vėliau išdalinti padėkos raštai rinktinių vadams, labiausiai nusipelniusiems šauliams ir tiems sąjungos nariams, kurie negailėjo savo jėgų kovojant su šalį apėmusiu nematomu priešu – koronavirusu. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vadovas Nerijus Mikelionis jiems išdalijo padėkos raštus, o visų didvyrių garbei GMP pagalbos automobiliai minutei laiko įjungė garsinius signalus. Renginio pabaigoje visi svečiai buvo vaišinami kareiviška koše.