Kalėjimų sistema valosi ar vyksta grupuočių kova?

Užkliuvo ir buhalterė

Vasario pradžioje tuometė Kauno tardymo izoliatoriaus (KTI) vyriausioji buhalterė R.Kazėnienė ir jos advokatas Petras Ragauskas garsiai prabilo apie korupciją KTI ir Kalėjimų departamento sistemoje. Buvo teigiama, kad tokios priemonės imtasi, kai į R.Kazėnienės pranešimus nereagavo nei Kauno apygardos prokuratūra, nei STT.

Po šio viešo pasisakymo sukruto ne tik teisėsauga, bet ir Teisingumo ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė.

Dar gegužės pabaigoje Valstybės kontrolė paskelbė tikrinimo KTI rezultatus. Jie buvo nepalankūs ne tik tuomečiam KTI direktoriui Edvardui Kviatkauskui, kuris buvo atleistas iš pareigų. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė nuo pareigų nušalino Kalėjimų departamento direktorę Živilę Mikėnaitę – ji buvo įtarta padariusi net 24 tarnybinius nusižengimus. Netrukus vidaus tarnybos generolė atsistatydino.

Tai tik paviršinis su KTI susijusio skandalo vaizdas. Žymiai plačiau situaciją izoliatoriuje yra apibūdinusi auditą atlikusi Valstybės kontrolė, visose vertintose srityse nustačiusi trūkumų ir aplaidumo atvejų.

"Audito rezultatai rodo, kad Kauno tardymo izoliatoriaus finansinė ir kita informacija nesudaro pagrindo priimti pagrįstus lėšų ir turto valdymo sprendimus, biudžeto lėšos bei turtas naudojami neatsakingai, o vidaus kontrolė, įskaitant ir finansų kontrolę, neužtikrina, kad veikla būtų vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka, lėšos ir turtas bei įsipareigojimai tretiesiems asmenims būtų apsaugoti nuo sukčiavimo, iššvaistymo, pasisavinimo ar kitų neteisėtų veikų", – toks išplatintas viešas Valstybės kontrolės pranešimas.

Auditorių teigimu, KTI apskaitos sistema neužtikrina teisingos finansinės informacijos apie turtą ir įsipareigojimus: duomenys nėra patikimi ir pagrįsti inventorizacijos duomenimis, finansinėse ataskaitose pateikta apskaitos informacija neatsekama, tinkama, palyginama ir išsami, nenaudojamas turtas nenurašomas, nelikviduojamas ar kitaip nerealizuojamas.

Taigi Valstybės kontrolė tiesiogiai įvardijo, kad dėl netvarkos KTI atsakingas ne tik vadovas, bet ir buhalterijos darbuotojai, kuriems vadovavo apie negeroves pranešusi R.Kazėnienė.

Kokių priemonių Teisingumo ministerija ėmėsi po Valstybės kontrolės patikrinimo? "Na, auditoriai pristatę ataskaitą, mes išklausėme. Kiek žinau, medžiaga yra perduota Generalinei prokuratūrai", – tik tiek dienraščiui galėjo paaiškinti teisingumo ministrė M.Vainiutė. Paklausta, ar nemananti dėl aptiktų pažeidimų ir R.Kazėnienės kaltės – juk auditoriai konstatavo netinkamas finansines ataskaitas, – ministrė į klausimą neatsakė.

Generolė neapklausta

Finansinių machinacijų Gordijaus mazgą narplioja Generalinė prokuratūra. Kaip dienraščiui teigė prokuroras Gintaras Plioplys, ikiteisminio tyrimo byloje kaip liudininkė, pateikusi įrodymus, apklausta R.Kazėnienė. Daugiau prokuroras informacijos nesuteikė.

Tačiau viešai skelbta, kad tyrime kaip specialioji liudytoja apklausta buvusi Kalėjimų departamento ir KTI vadovė Ž.Mikėnaitė. "Taip, buvai iškviesta į tyrimą atliekančią STT. Tačiau mane supažindino tik su faktu, kad man suteiktas specialiosios liudininkės statusas. Tuo viskas ir pasibaigė – apklausta nebuvau", – dienraščiui teigė Ž.Mikėnaitė.

Paprašius patikslinti, koks dabar jos statusas praėjus nuo tyrimo pradžios beveik devyniems mėnesiams – jai pareikšti įtarimai ar net kaltinimai, pašnekovė sakė taip ir nebuvusi apklausta STT agentų.

"Apskritai su R.Kazėniene aš esu mažai bendravusi. Kai buvo jungiamos Pravieniškių ir Lukiškių laisvės atėmimo vietų ligoninės, Pravieniškėse dirbusi R.Kazėnienė neturėjo galimybės gauti darbo – jos išsilavinimas neatitiko reikalavimų. Tada aš ją ir prisiėmiau į Kauno tardymo izoliatorių. Tačiau moteris netrukus išėjo vaiko gimdymo, vėliau priežiūros atostogų. Vėliau mane paskyrė Kalėjimų departamento direktore, taigi mūsų bendras darbas galėjo tęstis maždaug tris mėnesius", – dienraščiui pasakojo Ž.Mikėnaitė.

Ji pabrėžė, kad per bendrą tarnybos laiką KTI iš pavaldinės nėra gavusi nė vieno raštiško raporto apie izoliatoriuje pastebėtas blogybes.

Netyrė, bet nušalino

Šių metų vasaros pabaigoje R.Kazėnienė prabilo, kad už principingumą jaučia KTI vadovų spaudimą, o izoliatoriuje ir toliau vyksta nepriimtini veiksmai. Į bendrą chorą įsijungus premjerui Sauliui Skverneliui, R.Kazėnienė buvo laikinai perkelta į Teisingumo ministeriją, Centralizuoto vidaus audito skyrių.

Ministerijos teigimu, moteris turi auditoriaus darbui reikalingą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Daugiau kaip dvylika metų dirbdama laisvės atėmimo vietų įstaigose, ji ėjo vadovaujamas pareigas buhalterinės apskaitos ir analizės sektoriuje.

Lapkričio pradžioje ministrė M.Vainiutė nuo pareigų nušalino Pravieniškių pataisos namų-laisvosios kolonijos direktorių Virginijų Ceslevičių.

"Gavome skundą, kad direktorius seksualiai priekabiauja", – tokį direktoriaus atleidimo motyvą dienraščiui pateikė ministrė M.Vainiutė. Paklausus, ar skundas buvo tiriamas ir pasitvirtino, politikė sakėsi jį persiuntusi Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai. Po kiek laiko patikslino – gautas atsakymas, kad skundas nebus tiriamas, kadangi jame aprašytiems galimiems faktams jau suėjusi senatis.

"Taip, mane nušalinant buvo toks motyvas – dėl seksualinio priekabiavimo. Tačiau nei skundą kas tyrė, nei aš buvau apklaustas. Visi kaltinimai – nesąmonė", – dienraščiui kalbėjo V.Ceslevičius.

Nušalintas nuo pareigų, V.Ceslevičius netrukus iš tarnybos pasitraukė pats: "Prieš sistemą nepakovosi."

Kuriais skaičiais tikėti?

Paklaustas, ar kartais "sistema" nereiškia fakto, kad įstaigą tikrina pagarsėjusi R.Kazėnienė, V.Ceslevičius sakėsi nenorintis kalbėti apie darbovietę, kurioje jau nedirba.

Turiu realaus ir rimto pagrindo teigti, kad ši akcija turi savo užsakovus.

V.Ceslevičiaus anksčiau būta atviresnio. Lapkričio pradžioje jis išplatino viešą laišką, kuriame teigiama, kad "lapkričio 6 d. su trenksmu įvykęs operatyvinis patikrinimas mano vadovaujamoje įkalinimo įstaigoje Pravieniškių pataisos darbų atvirojoje kolonijoje ne tik sudrebino viešąją erdvę, bet ir užminė daug mįslių apie menamus ar galimus kolonijos administracijos darbo trūkumus ir pažeidimus".

"Turiu realaus ir rimto pagrindo teigti, kad ši akcija turi savo užsakovus. Tai senas istorines šaknis bei toli (ir aukštai) siekiančias sąsajas turintis privataus ir, galiu pasakyti labai aiškiai, nešvaraus verslo interesais pagrįstas užsakymas pašalinti mane iš užimamų pareigų. Pašalinti neparankų asmenį – per daug žinantį ir visada trukdžiusį įgyvendinti juodąsias korumpuoto verslo schemas, didelėmis apyvartomis ir dideliais pelnais pasižyminčioje kolonijos vidaus prekybos sistemoje", – buvo teigiama V.Ceslevičiaus kreipimesi.

R.Kazėnienė išties tikrino Pravieniškių pataisos namus-laisvąją koloniją. Kaip nauja Teisingumo ministerijos auditorė teigė viešai, Pravieniškėse valstybei padaryta žala esą siekia 200 tūkst. eurų. Esą buvęs direktorius V.Ceslevičius neteisėtai pratęsė parduotuvės nuomos sutartį su bendrove "Pontem", 7,5 karto sumažinant nuomos kainą. Auditorės teigimu, anksčiau "Pontem" mokėdavo 336,79 euro, o dabar tik 45 eurų nuomos mokestį už 1 kv. m.

R.Kazėnienė neužsimena, kad apribojus kaliniams sumą, už kurią leidžiama įsigyti prekių parduotuvėje, automatiškai sumažėjo ir parduotuvės apyvarta. Logiška, kad verslui neapsimoka už tokią kainą parduotuvės nuomotis.

Yra daugiau pagrindo suabejoti faktais, neva pratęsus sutartį su "Pontem", valstybė patiria kas mėnesį 40 tūkst. eurų nuostolį.

Šių metų kovą Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padėjo galutinį tašką civiliniame ginče tarp bendrovė "Niklita" ir Pravieniškių pataisos namų. "Niklita" 2015 m. dalyvavo konkurse dėl jau minėtų parduotuvės patalpų nuomos ir laimėjo, pasiūliusi už 1 kv. m mokėti net 1 010 eurų. Kai konkurso komisija pripažino bendrovę nugalėtoja, šios direktorius atsisakė pasirašyti sutartį įrodinėdamas, kad suklysta – siūlyme įrašant skaičių 1 010 apsirikta, turėta omenyje ne eurus, o litus.

"Niklita" kreipėsi į teismą prašydama grąžinti užstatą – per 14 tūkst. eurų, tačiau visų instancijų teismuose patyrė pralaimėjimus.

Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra iškalbinga konstatacija: skelbiant konkursą, jo sąlygose buvo įrašyta nuostata, kad pradinis nuompinigių dydis už turto nuomą – 35 eurai su PVM per mėnesį. Taigi palyginkime: jei "Pontem" šiandien moka 10 eurų daugiau, negu prieš dvejus metus vykusiame konkurse buvo prašoma, ar tai – nuostolis valstybei?

Užkulisiuose – teisėjų rėmėjas

Šių metų spalio pradžioje Pravieniškių pataisos namai skelbė naują konkursą parduotuvės patalpų nuomai. Nugalėtoja tapo Kaišiadorių rajone registruota bendrovė "Alivdara", pasiryžusi už 1 kv. m nuomą per mėnesį mokėti 220,92 euro. Antroji liko įmonė "Aradva", siūliusi mokėti 170 eurų. Paskutinė vieta konkurse liko trečiajam dalyviui – "Lobby Baltic", kuri norėjo mokėti 91,67 euro nuomos mokestį. Tačiau konkursas buvo nutrauktas ir Pravieniškių pataisos namų parduotuvėje liko dirbti "Pontem". Nutraukimo priežastis – nugalėtoja pripažinta bendrovė atsisakė pasirašyti nuomos sutartį, o antrą vietą užėmusiosios akcininkas tas pats, kaip ir pirmosios – Kaišiadorių verslininkas Algimantas Radvila. Skirtumas tik toks, kad antrąją jis valdo kartu su žmona. Būtent priežastis, kad dvi įmonės susijusios su vienu asmeniu ir buvo akstinas nutraukti patalpų nuomos konkursą.

A.Radvila – skandalingai pagarsėjęs Kaišiadorių verslininkas, socialdemokratas, pas kurį prieš keletą metų pakeliui iš Kauno į Vilnių vaišinosi Apeliacinio teismo teisėjai. Verslininkui priklausančiame pramogų centre teisininkai vaišinti įvairiais patiekalais, alkoholiniais gėrimais, jiems grojo muzikantai. Jie už vaišes nemokėjo. Kilus skandalui, tuomet buvo aiškinama, kad kavinę iš anksto užsakė tuometinis teismo kancleris, jis už vaišes sumokėjo savais pinigais – apie 1 000 litų.

Išaiškėjus paslaptingoms vaišėms, atsistatydino Apeliacinio teismo kancleris, o A.Radvilai buvo pareikšti kaltinimai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Verslininkas teisme savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Šakių rajono apylinkės teismas praėjusiųjų metų pavasarį A.Radvilą atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sutuoktinės atsakomybėn vienų metų laikotarpiui su 753,20 euro dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Auditorė – bendrovės direktorė

Dienraštis bandė susisiekti su auditore R.Kazėnienė, tačiau miesto telefonu niekas neatsakė. Bandant ieškoti mobiliojo numerio, pavyko nustatyti, kad auditorės bendravardė ir bendrapavardė yra bendrovės "Ado Baltija" direktorė. Paskambinus nurodyti bendrovės kontaktiniu telefonu, atsiliepė moteris ir patvirtino esanti ta pati Teisingumo ministerijos auditorė.

Pasakius, kad ketinama kalbėti apie jai pastarosiomis dienomis aktualią temą – pareiškė esanti persekiojama ir bijo, kad su ja bus susidorota, – atsakė perskambinti vėliau. Tačiau sutartu laiku auditorės ragelio nekėlė. Vėliau po ne vieno skambinimo atsiliepė ir pareiškė, kad šiuo metu negalinti kalbėti.

R.Kazėnienei spėjome užduoti vienintelį klausimą: "Kas sieja ją su bendrove "Ado Baltija"? Po šio klausimo telefono ragelyje pasigirdo trumpi signalai.

Tačiau po minutės suskambo redakcijos tarnybinis telefonas. "Neterorizuokite mano žmonos", – įsakmiai reikalavo vyriškas balsas.

Registrų centras redakciją informavo, kad, jo duomenimis, nuo 2014 m., kai buvo įsteigta "Ado Baltija", jos direktorė yra R.Kazėnienė.

Kyla klausimas, ar tai nesukelia privačių ir viešų interesų konflikto?

Registrų centrui bendrovė nėra pateikusi finansinės ataskaitos nei už praėjusius, nei už 2015 m. Sodros duomenimis, nuo šių metų kovo pabaigos bendrovėje dirba vienas žmogus, jis gauna atlyginimą.

Tarnybos Kalėjimų departamente statutas neleidžia statutiniams pareigūnams būti bendrovių ar įmonių direktoriais, jei į tas pareigas jų nedeleguoja valstybinės įstaigos ar savivaldybės.