Kalėdos – pusiau baltos, pusiau pilkos (klimatologo prognozės)

Kodėl būtent Kalėdų laikotarpiu vis sulaukiame kokių nemalonių orų permainų? Gal tik į tai atkreipiame dėmesį, nes labai tikimės tobulų – baltų ir ramių švenčių? Kuriais metais Kalėdos buvo šalčiausios, o kuriais šilčiausios? Kokiais orais sutiksime Naujuosius metus?

Faktais ir prognozėmis apie tai su „Kauno diena“ pasidalijo Vilniaus universiteto klimatologas profesorius Arūnas Bukantis.

Visas sniegas nenutirps

– Dar prieš savaitę buvo priversta tiek sniego, kad atrodė, jog šiemet Kalėdos tikrai bus baltos. Bet atlydys ir lietus jį kai kur gerokai apgraužė. Tad ar visur Lietuvoje Kalėdos bus baltos?

– Ko gero, galima sakyti, jos bus pusiau baltos, pusiau pilkos. Pajūryje, pietvakarių Lietuvoje sniego gali likti tik lopinėliai. Tačiau Žemaičių aukštumoje, Rytų Lietuvoje, kur jo danga buvo storesnė nei 20 cm, jis neištirps, sniego danga turėtų išlikti ir Kaune, ir Vilniuje, nes žemė buvo įšalusi prieš susidarant sniego dangai, o ir ji pati gana stora.

Pastarąsias labai šaltas Kalėdas turėjome 2002-aisiais, kai buvo  –18–23 °C  ir nemažai sniego.

Tiesa, pastarųjų dienų šiltas laikotarpis ir dar su lietumi greitai ją tirpina. Numatoma, kad penktadienis bus šilčiausia šios savaitės diena, ir dieną, ir naktį laikysis panaši temperatūra – iki 4 laipsnių šilumos ir dar su lietučiu, tad bus, ko gero, didžiausių sniego dangos nuostolių.

Tačiau jis nespės nutirpti, nes šiltas laikotarpis greitai baigsis. Kūčių naktį jau pradės vėsti, šeštadienį liks tik +1 °C, o Kalėdų pirmą ir antrą dieną reikia tikėtis neigiamos temperatūros ir naktį, ir dieną: naktimis iki  –3 °C, kai kur net iki –10 °C, dienomis  nuo  –2 iki  –5 °C. Galime tikėtis ir sniego, ypač Kalėdų antrą dieną. Tad Kalėdos neturėtų būti žalios.

Staigmenos: prof. A. Bukantis primena, kad būtent trečiasis gruodžio dešimtadienis – gana permainingas, kontrastingų orų laikotarpis, tad neretai ir per Kalėdas pasitaiko orų staigmenų ir netikėtumų. (L. Balandžio/BNS nuotr.)

– Kokie reiškiniai šią savaitę lėmė tokį staigų atšilimą – per parą daugiau kaip 10 laipsnių? Ar tai įprastas reiškinys?

– Atšilo staiga, bet istorijoje yra buvę, kad per parą atšyla ir 15–17 laipsnių. Tad šis atšilimas – vidutiniško intensyvumo.

Jį atnešė iš vakarų, šiaurės vakarų atslinkęs ciklonas. Jis dabar užima Baltijos regiono ir Skandinavijos pusiasalio teritoriją, mes esame jo pietrytinėje dalyje, o į Lietuvą plūsta labai šilti orai iš pietvakarių, pietų Europos. Prieš tai turėjome oro masę, kuri buvo labiau rytinės, žemyninės kilmės, – iš rytų, pietryčių Europos buvo šalto oro pernaša. Kai tą šaltį nustūmė į rytus, temperatūra staiga pakilo.

– Ar Kalėdos tikrai kažkoks specifinis laikas, kad vis nutinka kažkokių dramatiškų orų permainų? Gal tik į tai atkreipiame dėmesį, nes labai tikimės ramių ir baltų švenčių?

– Yra ir vienas, ir kitas aspektas. Žinoma, labai akcentuojame Kalėdų laikotarpio orų būklę, nes reikia aplankyti artimuosius, giminaičius, šen bei ten nuvažiuoti, todėl labai domimės ir eismo sąlygomis, orų būkle. Kartais tikrai susidaro įspūdis, kad tarsi specialiai šiuo laikotarpiu pasitaiko orų netikėtumų ir staigmenų.

Gruodis Lietuvoje tuo ir ypatingas, kad jis ne visas yra žiemos mėnuo – tik gruodžio 21 d. prasidėjo astronominė žiema. Ligi tol turėjome priešžiemio laikotarpį, kai temperatūra dar gali svyruoti labai dideliu diapozonu.

Nuo pliuso iki minuso

– Kokio temperatūros diapozono būta Lietuvoje gruodį?

– Aukščiausia užfiksuota temperatūra 1882 m. gruodį – net +15,6 °C, šilta, net +13,4 °C, buvo 1953-aisiais. Tačiau pasitaiko ir kitas kraštutinumas – speigų, ypač gruodžio pabaigoje. 1978 m. yra buvę net  –34 °C, labai šalta buvo ir 1969 m. gruodžio 30 d., o dar ir sniego buvo nemažai.

– Kokie temperatūros rekordai per pačias Kalėdas?

– Pastarąsias labai šaltas Kalėdas turėjome 2002-aisiais, kai buvo  –18–23 °C ir nemažai sniego. Vėliau liko tik prisiminimas apie tokius šalčius. Labai įdomi ir žmonių atmintis. Jei paklaustumėte, kokie buvo orai per praėjusias Kalėdas, mažai kas prisimintų. Iš tiesų jos buvo gana šaltos – iki –12–13 °C ir sniegingos.

Mūsų archyviniais duomenimis, per pastaruosius penkerius metus ketverios Kalėdos buvo labai šiltos, su teigiama temperatūra ir tik 2021-aisiais buvo šaltos.

Pačios šilčiausios šiame šimtmetyje buvo 2017-ųjų Kalėdos – 7,6 laipsniai šilumos, ne ką atsiliko ir 2020-aisiais – buvo iki +6,5 °C. Tiesa, ne visoje Lietuvoje, bet tokia užfiksuota aukščiausia temperatūra.

– Kokių ekstremalių reiškinių yra pasitaikę per Kalėdas?

– Yra buvusi labai stora sniego danga, pavyzdžiui, 2001 m. Nidoje – net iki 52 cm. Gruodį būna labai stiprių vėjų: ne per pačias Kalėdas, bet 1999 m. gruodį praūžė uraganas Anatolijus, kai vėjas buvo sustiprėjęs iki 40 m per sekundę. Daug kritulių buvo 1977 m. gruodžio paskutinį dešimtadienį. Dažnai pasitaiko ir lijundrų, pūgų. Būtent trečiasis gruodžio dešimtadienis – gana permainingas, kontrastingų orų laikotarpis.

Jau šis gruodis parodė, kad visai žiemai bus sunku sugalvoti apibūdinimą.

Permainingi orai

– Ar gamta leis ramiai ir be plikšalos sutikti Naujuosius 2023 m.?

– Žinoma, neleis. Šaltesni orai nuo Kalėdų tęsis tik porą dienų, jau antradienį, gruodžio 27 d., vėl bus teigiama temperatūra, Kaune, daugelyje Vakarų Lietuvos regionų temperatūra pakils iki 2–4 šilumos. Vėl turėsime tokią situaciją, kai naktimis bus minus 3–5 laipsniai, o dienomis plius 2–4. Vadinasi, bus plikledis, prognozuojama ir mišrių kritulių – nauja banga ir šladribos, ir sniego.

Beje, kartu su lijundra nutįsta labai pavojingi varvekliai, kurių ilgis būna ir metras, ir du. Reikia pasisaugoti, kai vaikštome slidžiais keliais, negalima į dangų žvalgytis.

– Šiemet jau buvo daug rekordų – rugpjūtį termometrai rodė rekordinį karštį, rugsėjis išsiskyrė šaltais orais, spalis, atvirkščiai, – kur kas šiltesniais. Kokios prognozės žiemai?

– Jau šis gruodis parodė, kad visai žiemai bus sunku sugalvoti apibūdinimą. Pirmieji du gruodžio dešimtadieniai buvo šaltesni už daugiamečius, trečiasis bus šiltesnis.

Sausio ir vasario temperatūra Lietuvoje taip pat nepastovi. Prognozuojama, kad sausį ji bus aukštesnė už daugiametį vidurkį 1–2 laipsniais, bet prognozės dar bus patikslintos gruodžio pabaigoje. Tendencijos tokios, kad sustiprėjo pernaša iš vakarų ir ciklonų veikla, kuri labai aktyvi šiaurinėje Atlanto dalyje, turės įtakos visai Europai ir Baltijos regionui. Turėtume sulaukti vienos kitos bangos ir atlydžių, ir gausių mišrių kritulių – sniego su lietumi.