Kaip Kaunui parsivilioti emigravusį jaunimą?

Kaunas – labiausiai nuo emigracijos nukentėjęs miestas. Vis dėlto jaunimo, pasirinkusio dirbti Kaune, vis daugėja. Kaip į jį sugrąžinti ir emigravusius veiklius jaunus kauniečius, su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku kalbasi "Kauno dienos" vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė.

– Kaip emigracija jau atsiliepia Kaunui?

– Emigracija – ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos problema. Matome, kad gyventojų skaičius yra sumažėjęs visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus. Kauno rajono savivaldybėje gyventojų skaičius padidėjo irgi Kauno sąskaita. Pirmiausiai todėl, kad ten parduodama laisva neužstatyta žemė, o Kaune dar yra nemažai procentų negrąžintos žemės – iš 4 tūkst. žmonių 800 dar laukia eilėje. Tai reiškia, kad Kauno savivaldybė negali skirti tiek žemės, kiek norėtų, būstams statyti, todėl aktyvesni ir galbūt daugiau uždirbantys žmonės statosi namus rajone. Šios problemos visuotinai žinomos, bet įkvepia tai, kad daug jaunų žmonių pasirinko dirbti Kaune. Dideles viltis siejame su akademinio miesto statusu, neseniai miesto taryboje įsteigėme akademinių reikalų tarybą. Joje darbuosis šešių aukštųjų mokyklų rektoriai, studentų atstovai ir devyni politikai. Mūsų siekis, kad pabaigę studijas jaunuoliai matytų perspektyvą likti dirbti Kaune. Svarbu, kad jie čia ir apsigyventų ir giliai įleistų šaknis. Lygiai tiek pat svarbu, kad sugrįžtų ir tie, kurie išvyko prieš dešimtmetį.

Į Kauną ateina nemažos investicijos, susijusios su logistika – tai "Rail Balticos" vėžė ir intermodalinis terminalas Palemone. Jau pradinėje pastarojo objekto statybos stadijoje bus sukurta 200 naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams. Daugiau nei 100 mln. litų ateinančių investicijų Kauną pakylės į dar vieną lygmenį. Intermodalinis terminalas – savotiškas sausumos uostas, derinyje su Kauno oro uostu, Laisvąja ekonomine zona, ateityje turės didelę svarbą. Ir jei anksčiau sakydavome, kad tik automobilių turgus Palemone kuria darbo vietas, tai, aš manau, šis objektas pranoks lūkesčius, ir ne tik tie 200 darbo vietų bus įkurta.

– Galima skelbti žinią: grįžkite į Kauną, čia yra gerų darbų?

– "Rail Balticai" pasiekus Kauną, mūsų miestas bus bene vienintelis Rytų Europoje taškas, iš kurio krovinius bus galima transportuoti ir Rytų, ir Vakarų kryptimis. Užsienyje dirbusių specialistų kalbos mokėjimas, vakarietiškos darbo kultūros išmanymas (logistikos srityje tai ypač svarbu), tikiuosi, suvilios grįžti į Kauną ir užimti čia darbo vietas.

O tarptautinės bendrovės, investuojančios į "Santakos" slėnį, be abejo, ieškos jaunų gabių IT specialistų.

– Tarkime, viskas pavyksta, į Kauną iš užsienio grįžta daug jaunų specialistų. Atrodo, kad jiems čia visam laikui įleisti šaknis reikės dar kai ko: saugumo mieste, gerų mokyklų, šiuolaikinių gydymo įstaigų...

– Džiaugiuosi, kad mieste neseniai pastatytos naujos stebėjimo kameros, perduodančios 20 kartų didesnės raiškos vaizdą. Tiesa, kol kas jos pastatytos vietoj 2005 m. pirktųjų. Bet, manau, kad kamerų Kauno viešosiose vietose daugės – kviesime privačias įmones ir bendroves prie savo pastatų, teritorijų įsirengti kameras, ir integruoti jas į bendrą miesto stebėjimo sistemą.

Dėl sveikatos apsaugos kokybės Kaunas niekada neturėjo problemų – mūsų miestas nuo seno yra aukštos kvalifikacijos medikų kalvė. Naujausia tendencija – studijuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) atvyksta vis daugiau Vakarų šalių jaunuolių – liudija ne tik tai, kad šių studijų kaina – konkurencinga, bet ir tai, kad jos – aukštos kokybės.
Vidurinio mokslo srityje Kauno patrauklumas – privačios universitetų gimnazijos. Štai šiemet atvėrė duris LSMU gimnazija. Vietoj Vilijampolės vidurinės, kurios pastatas buvo beveik nugyventas ir kurioje mokėsi 118 vaikų, čia dabar yra 560 moksleivių, ir ne tik iš Kauno, bet ir apskrities savivaldybių.

– Galbūt tie, kurie svarsto grįžti iš užsienio, tikisi ne tik naujo mokyklos pastato, bet ir kitokios atmosferos mokyklos bendruomenėje?

– Konkurencija vidurinio mokslo srityje labai didelė, tėvų rekomendacijos – labai svarbios, irgi darančios įtaką mokyklų reputacijai. Problemų ši sritis mums nekelia.

– Jūs patenkintas savo vaikų mokyklomis, rekomenduotumėte jas sugrįžtantiems į Kauną?

– Taip, mano dukra lanko "Varpelio" pradinę mokyklą, o sūnus – Jėzuitų gimnaziją.

Vaikų darželiai Kaune – taip, problema. Šiuo metu juose trūksta daugiau nei 1000 vietų. Bet dabar stengiamės taupyti ir centralizuotai pirkdami elektrą, ir atlikdami kitus viešuosius pirkimus, tad tikimės kitąmet skirti 2–3 mln. litų naujoms vietoms darželiuose kurti. Galbūt daugiafunkciuose centruose, kuriuose kartu įsikūrę ir darželis, ir mokykla.

– Dar norėčiau grįžti prie saugumo mieste. Pastaruoju metu padažnėjo pranešimų apie įvykius viešajame transporte: tai paaugliai kabinėjasi, ir nei keleiviai, nei vairuotojas niekaip į tai nereaguoja, tai peršaunamas troleibuso stiklas. Sutikite, tai nekuria saugaus miesto įvaizdžio?

– Vien savivaldybės ir policijos pastangų čia neužtenka, reikia, kad ir bendruomenės nebūtų abejingos šiai problemai. Kaip tai paskatinti? Mieste yra daugiau nei 30 veikiančių bendruomenių, bendraudamas su jų atstovais kaskart akcentuoju, kad reikia ne tik kultūrinius renginius organizuoti, bet ir rengti specialias kampanijas, patruliavimą, reidus su policija.
Vasarą man dažnai tenka pabendrauti su į Kauną atostogų sugrįžusiais emigrantais (nors šis žodis man nepatinka, mieliau juos vadinu laikinai išvykusiaisiais pasistažuoti į užsienį) – jų nuomonė apie gimtąjį miestą, jame pabuvus, tampa daug geresnė, nei lig tol bendraujant elektroniniais laiškais.

– Gal Kaunas ketina surengti kokią nors savireklamos kampaniją, kurios adresatas būtų kauniečiai emigrantai?

– Į bet kokį pasiūlymą parengti kokią nors Kauno pristatymo kampaniją miesto taryboje reaguojama su erzeliu, esą tai naudinga ne miestui, o kažkokiems politikams. Bet aš su tuo nesutikčiau. Mūsų kurortai įsivedė vadinamąjį pagalvės mokestį, surenka nemenkų lėšų, už jas reklamuoja save ir – rezultatas matomas plika akimi: Lietuvos kurortų įvaizdis yra geresnis nei didžiųjų miestų. Pastaruosiuose kalbama tik apie skolas ar duobes, bet tai visai kitokio lygio problemos. Manau, gerai būtų miesto biudžete numatyti galimybę vykdyti miesto įvaizdžio programą. (2009–2011 m. skyrėme lėšų "Ryanair" pritraukti į Kauną, ir tai pasiteisino su kaupu.) Bet nors sunkmetis praėjo, miesto biudžetas liko toks pat.

Kova dėl kauniečių

Miesto taryba yra priėmusi sprendimą, kad norint leisti vaiką į vaikų darželį Kaune, prioritetas teikiamas tiems mažyliams, kurių vienas tėvų yra deklaravęs gyvenamąją vietą mieste. Anot A.Kupčinsko, tai ne tik kova dėl gyventojų ir jų mokamų mokesčių, bet ir siekis miestą ne plėsti, o tankinti – kuo labiau išnaudoti jo infrastruktūrą.

Kauno pranašumai mero akimis

Kompaktiškas miestas, kuriame patogu gyventi.
Kaune gyventi pigiau, išlaidos buičiai čia mažesnės, būstui įsigyti reikia mažesnės banko paskolos.
Akademinis, inovacijų miestas, logistikos centras.
Aktyvus kultūrinis gyvenimas.
Daug patrauklių laisvalaikio leidimo vietų: "Girstučio" plaukimo centras, "Žalgirio" arena.

Komentarai

Giedrius Andziukevičius
Dainavos poliklinikos direktorius

Kaunas – miestas, sukūręs Lietuvą: čia tarpukariu prasidėjo Lietuvos universitetų, Lietuvos operos istorija, šis miestas mūsų valstybei davė daugybę politikų, mokslininkų, menininkų. Esu penktos kartos kaunietis, tad turiu teisę sakyti, kad dabar turime šiam miestui atiduoti skolą – visi dirbti jo labui.

Egidijus Aleksandravičius
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius

Kai kauniečiui pasakai, kad Kaunas – beveik kurortinis miestas nuo tada, kai nustojo veikti didieji fabrikai – Nemuno vanduo čia iki santakos pats švariausias per visą jo ilgį, tad ar verta važiuoti 200 km iki drumzlinesnio vandens, niekas netiki. Vaizduotė yra inertiška ir stipriai prasilenkia su tikrove.

Perduok žinią emigravusiam giminaičiui

"Kauno diena" pradeda diskusiją apie tai, ko reikia, kad emigravę kauniečiai grįžtų į gimtajį miestą. Kviečiame prie mūsų jungtis verslininkus, politikus, suinteresuotus, kad kuo daugiau kauniečių grįžtų namo, įmones, kurios mielai priimtų dirbti turinčius darbo Vakaruose patirties, aukštąsias mokyklas, kurios įsteigė ar ketina steigti stipendijas emigrantų vaikams, kurios siekia atgal prisivilioti išvykusius mokslininkus, įstaigas, pasiryžusias konsultuoti emigrantus apie įsikūrimo Kaune ypatumus.

Skelbkite gerąją žinią: Kaune yra darbo, Kaune yra gera gyventi. Skaitykite projekto "Sugrįžk į Kauną" rašinius portale kaunodiena.lt.