J. Vileišis – primirštas Kauno veidas

Kauno veidu Jonas Vileišis pavadintas neatsitiktinai. Tai žymus visuomenininkas, publicistas, politikas ir Vasario 16-osios akto signataras. Artėjant nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmečiui būtent ši asmenybė turėtų atsidurti kauniečių dėmesio centre.

Spalvingi veiklos bruožai

Už tvirtą Lietuvos nepriklausomybės siekį jau Pirmojo pasaulinio karo metais J.Vileišis buvo vokiečių suimtas. Tai suformavo kritišką pažiūrą į Vokietiją ir todėl Lietuvos nepriklausomybės jis siekė atsiribodamas nuo Vokietijos globos.

Geopolitinės aplinkybės vertė dalį besiformuojančio tautos elito atsižvelgti į šią šalį kaip potencialų sąjungininką. J.Vileišis stojo prieš fiktyvaus valstybingumo idėją. Gynusiam šią poziciją J.Vileišiui teko laviruoti tarp skirtingų būsimos Lietuvos valstybės politinių vizijų.

J.Vileišio svarbiausi veiklos bruožai spalvingi: spėjo pabūti ir vienu pirmųjų nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ir finansų ministru, ir pirmuoju, tuomet dar neoficialiu pasiuntiniu JAV, kurio pagrindinis tikslas buvo įtikinti, kad maža prie Baltijos jūros susikūrusi Lietuvos valstybė yra verta nepriklausomybės ir nėra tiesiog Rusijos dalis.

Ryškiausius savo veiklos pėdsakus J.Vileišis paliko Kaune, būdamas burmistru.

Spartūs pokyčiai Kaune

Išvargintas Pirmojo pasaulinio karo audrų Kaunas buvo varganas, palūžęs carinės imperijos pasienio miestelis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimas, konfliktas su Lenkija ir Vilniaus praradimas suteikė Kaunui laikinosios sostinės įgaliojimus. Esant šiai situacijai, ypač svarbų vaidmenį turėjo atlikti miesto savivalda, nes ji turėjo gerokai gilesnes veiklos tradicijas nei perkeltos į Kauną valstybės institucijos.

Tiek etniniu, tiek kalbiniu požiūriu Kauno savivaldybė buvo tokia marga, kad skirtingas nuomones joje galėjo suderinti tik tolerantiška ir didelės erudicijos asmenybė. J.Vileišis buvo pats tinkamiausias žmogus dirbti tokį darbą.

1921 m. rugsėjo 30 d. Kauno miesto burmistro pareigas eiti buvo išrinktas J.Vileišis, o spalio 13 d. pradėjo jas eiti. Tikėdamasis iš pagrindų pakeisti miesto infrastruktūrą, jau 1922 m. Vileišis organizavo Kaune didžiulio masto statybas. Vien 1922–1929 m. laikotarpiu Kaune iškilo net 3 764 pastatai. Miestui augant dideliais tempais, keblus tapo transporto klausimas. J.Vileišio rūpesčiu jau 1924 m. Kauno gatvėmis pradeda riedėti pirmieji autobusai. Dar penkerius metus jie važinėjo lygiagrečiai su pagarsėjusia konke. Tai rodo, kad burmistras leido visiems apsiprasti su reformomis ir naujovėms.

Šuolis į priekį

Šiandien kauniečiai dar mėgsta paniurnėti dėl Kauno gatvių būklės, o ką jau kalbėti apie laikinosios sostinės epochą: tik keliolika Kauno gatvių buvo grįstos akmenimis. Po dešimties J.Vileišio vadovavimo miestui metų Kaune buvo sutvarkytos 403 gatvės ir pastatyti trys modernūs tiltai.

Sparčiai miesto veidą keitė J.Vileišio iniciatyva įrengtas vandentiekis ir kanalizacija. Tuo metu Kaunas ypač kentėjo nuo gaisrų. Burmistro pastangomis buvo pastatyti modernūs Ugniagesių rūmai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Autorius

Autorius portretas
Ačiū už gerus atsiliepimus. Netrukus organizuosime diskusiją šiuo klausimu, į kurią pakviesime ir visus neabejingus piliečius.

aš portretas
Oi, kaip seniai reikėjo ,, kelt" Vileišį . Ačiū už straipsnį.Taigi- klausimas: kokios visuomenės iniciatyvos reikia? Kas turi būti tas pirmasis? Nuo ko pradėt?

motekristas

motekristas portretas
taip.tai viena iskiliausiu tarpukario asmenybiu,vasario 16 signataras,daug jegu atidaves Kauno miestui, burmistro kabineta galima apziureti Rotuseje isikurusiame miesto muziejuje..-aciu uz gera straipsni.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių