Gyvenimas palapinėje: ar Kaune yra galimybių padėti?

Negali nepadėti

Į „Kauno dieną“ kreipėsi ponia Nijolė ir papasakojo, kad, netikėtai išvydusi palapinėje gyvenančią porą, negalėjo praeiti pro šalį. Kas nutiko, kad kauniečių pora priversta gyventi beveik po atviru dangumi?

Vakariniame aplinkkelyje, netoli posūkio į Kauną, palapinėje jau keletą metų gyvena Jolita ir Tadas. Namų neturintys kauniečiai suvirpino Nijolės širdį ir moteris nusprendė padėti, kiek tik leidžia jos jėgos.

„Pravažiuodama pamačiau palapinę. Sustojau, pakalbėjau su žmonėmis. Negalėjau tiesiog taip pravažiuoti – juk galima žmonėms padėti, kad šaltomis dienomis galėtų mėgautis šiluma, o ne kęsti žvarbų vėją. Juk kai šuo būdoje gyvena, kažkodėl visi nori padėti, o čia juk žmonės, todėl negalima likti abejingiems“, – įsitikinusi ponia Nijolė.

Moteris pasakojo, kad, pakalbėjusi su palapinėje gyvenančia pora, sužinojo, jog Jolita turi negalią – ją ištinka epilepsijos priepuoliai. Benamė  pasakojo, kad jos artimieji tik imdavo neįgalumo pinigus, o ja visai nesirūpino, kol galiausiai su širdies draugu abu atsidūrė gatvėje.

Nijolė parūpino šilto maisto, antklodžių, paaukojo pinigų, kad pora galėtų užpildyti dujų balioną, kuris šiek tiek pašildo palapinę, būtų galima užsikaisti arbatos. Ji pradėjo ieškoti ir kitų geros valios žmonių. Tačiau tai tik laikina pagalba, nes pagrindinė problema nesprendžiama – benamiai vis tiek gyvena palapinėje ir neturi net normalaus stogo, kurio neblaškytų vėjas ir krituliai.

Pagalba: ponia Nijolė pati parūpino kelias šiltas antklodes ir maisto, tačiau tikisi, kad benamiams bus suteiktas normalus būstas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Ukrainiečiams namus suteikia, o saviems padėti negali. Pro čia juk tūkstančiai žmonių pravažiuoja, bet niekas nesustoja. Šie benamiai nevartoja alkoholio. Jolita jau dešimt metų laukia socialinio būsto, bet niekaip jo negauna. Buto jie neišlaikytų, bet bendrabučio tipo kambariuke galėtų gyventi šiltai ir kartu“, – įsitikinusi Nijolė.

Ji pasakojo, kad benamė moteris buvo laikinai prisiglaudusi nakvynės namuose, tačiau ten pasigavo blusų, todėl į tokią laikiną pastogę nenori sugrįžti. Be to, tada negali būti su Tadu, tad vėl nusprendė tiek žiemas, tiek vasaras leisti palapinėje.

Triukšminga, bet tvarkinga

Patys nusprendėme pakalbėti su namų netekusias kauniečiais. Šalia Vakarinio aplinkkelio, tarp krūmokšnių, pastatyta vidutinio dydžio smėlio spalvos palapinė. Vasaros metu ją dengia lapai, tad ji mažiau pastebima. Dabar nuo kelio ji gerai matyti.

Iki palapinės ėjome kelio pakraščiu, paskui pasukome pramintu takeliu tarp krūmų. Visą laiką mus lydėjo pravažiuojančių automobilių triukšmas. Prie improvizuotos gyvenamosios vietos pasitiko Tadas.

Kaimynystė: benamiai palapinę pasistatė prie judraus ir triukšmingo Kauno vakarinio aplinkkelio. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Teritoriją pora apsitvarkiusi, šiukšlių kalnų tikrai nebuvo, kabėjo padžiautos paklodės, vyras pirštu parodė ir šiukšlių dėžę. Akys užkliuvo už papuoštos eglutės ties įėjimu į palapinę. Tai liudijo, kad palapinėje gyvenantys žmonės taip pat šventė didžiąsias metų šventes.

Ant medžio vyras pritaisė kuprinę, kuri tapo savotiška aukų dėžute. Čia  žmonės kartais įmeta kokį pinigėlį, netoli gyvenantys kauniečiai retkarčiais atneša karšto maisto. Benamiai ir patys retkarčiais šiltu kąsniu pasimėgauja – ties palapine stovi turistinė dujinė viryklė, šalia – keli puodai, kiti virtuvės rakandai.

Šiluma: sušilti padeda turistinė dujinė viryklė. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Niekam nereikalingi?

Tadas pasidalijo savo istorija, atvedusia iki gyvenimo palapinėje. Vyras pasakojo, kad turėjo įmonę, tačiau dabar jai iškelta bankroto byla.

Prieš keletą metų jis ir Jolita gyveno kitoje vietoje. Ten buvo surentęs kiek prabangesnę pastogę, nei parduotuvėje pirkta palapinė. Vyras įtaria, kad kažkam ji užkliuvo, todėl buvo sudeginta.

„Čia mes gyvename jau dvejus metus. Prieš tai gyvenome Davalgonyse. Buvau pastatęs namelį, bet ten narkomanai viską padegė, todėl atsikraustėme čia. Norėjome kiek kitur, bet pamatėme, kad ten po lietaus viską užsemia, todėl palapinę pasistatėme būtent šioje vietoje. Maniškė socialinio būsto laukia jau dešimt metų – tai pasityčiojimas iš žmogaus. Aš pats eilėje nelaukiu, nes daug popierizmo. Pats turiu įmonę, nors jokių pajamų negaunu, esu skolingas Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, bet neturiu iš ko padengti tų įsiskolinimų. Dabar tai įmonei iškeltas bankrotas“, – pasakojo benamis.

Jos giminės baisesni nei koronavirusas. Ją reketavo, šantažavo. Geriau melsiu Dievą pagalbos, nei leisiu jai ten gyventi.

Vyras ne kartą kreipėsi pagalbos dėl būsto, tačiau vis sulaukdavo nurodymo atvykti vėliau, kada nors po švenčių. Taip prabėgo jau ne vieni metai gyvenant brezentinėje palapinėje.

„Kiek kur kreipėmės, niekas negali pasiūlyti būsto. Čia ne Vilnius. Kaune nakvynės namuose gali parą pamiegoti ir turi išeiti. Mums yra siūlę nebent nakvynės namus, kur galėtume glaustis atskirai, bet aš be žmonos niekur neisiu, jos vienos nepaliksiu, nes ji serga epilepsija. Aš jai ir valgyti ruošiu, rūpinuosi, kiek galiu. Mums tiktų kad ir bendrabučio tipo kambarys, kad galėtume kartu gyventi“, – kalbėjo palapinėje jau ne vienus metus gyvenantis Tadas.

Vyras turi giminaičių, tačiau šie neturi galimybės jo priglausti. Jolitos šeima taip pat ja nesirūpina.

„Jos giminės baisesni nei koronavirusas. Ją reketavo, šantažavo. Geriau melsiu Dievą pagalbos, nei leisiu jai ten gyventi. Turiu net dvi Biblijas ir jas kas vakarą studijuoju“, – rodydamas Šventąjį Raštą, kalbėjo Tadas.

Jis tikino, kad palapinė – jo nuosavybė, kurią jis pats pirko. Tai ne žmonių auka, nors gyventojų paaukotų daiktų jie vis sulaukia. Kartais Tadas randa kokį darbą, aišku, dirba neoficialiai, ir taip prisiduria eurą kitą maistui. Šiek tiek pinigų pora turi, nes Jolita gauna neįgalumo išmoką.

„Aš įrengiu polius, darau pamatus, galiu dirbti ekskavatoriumi, bet turiu problemų dėl nugaros – lūžę keli slanksteliai. Jei tik neužsidedu diržo, paskui vos galiu paeiti, turiu eiti su ramentais“, – pasakojo Tadas.

Malda: Tadas turi net kelias Biblijas – jas studijuodamas vyras prašo pagalbos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Policijos vizitas

Prieš pat „Kauno dienai“ atvykstant į benamių gyvenamąją vietą, palapinėje įsikūrusius kauniečius aplankė policijos pareigūnai ir socialiniai darbuotojai.

„Užuot paklausę, kaip padėti, jie pasakė, kad atvažiuos „Kauno švara“ ir mus iškraustys. Bet juk prieš iškraustant žmogų reikia pasiūlyti, kur jam dėtis. Surinkti visus daiktus galima greitai, bet kas bus toliau? Šiuo atveju nesuteikiama net elementari pagalba. Negalima šitaip elgtis, reikia žmoniškumo turėti“, – pasipiktinimo neslėpė Nijolė.

„Kol nebuvau papuošęs eglutės, niekam netrukdė, o dabar sako, kad iškraustys“, – įsiterpė Tadas.

Pagalbos atsisakė?

Tiek padėti norinti kaunietė, tiek ir benamis Tadas vieningai tikino, kad pareigūnų vizitas nebuvo malonus ir jokios pagalbos niekas net neketino siūlyti. Tačiau pareigūnai apie situaciją pasakojo visiškai priešingai.

„Sausio 6 d., apie 13.20 val., gautas pranešimas, kad Kaune, Vakariniame aplinkkelyje, šalia gyvenamųjų namų, reikalinga pagalba dėl agresyviai nusiteikusio asmens. Atvykusius policijos pareigūnus pasitiko pranešėja (socialinė darbuotoja), kuri paaiškino, kad nori pasiūlyti vyrui (gim. 1980 m.) ir moteriai (gim. 1984 m.) socialinę pagalbą. Asmenys pagalbos atsisakė teigdami, kad jiems jokia pagalba nereikalinga. Viešosios tvarkos pažeidimų nenustatyta“, – teigiama dienraščiui atsiųstame Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovų komentare.

Pagrindinė problema nesprendžiama, nes benamiai vis tiek gyvena palapinėje.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė „Kauno dienai“ aiškino, kad buvo gauta informacija, jog asmenys gyvena lauke ir jiems galimai reikalinga pagalba, tad imtasi šių veiksmų.

„Bendradarbiaujant su socialines paslaugas teikiančia įstaiga, jos darbuotojai, siekdami įvertinti situaciją ir pasiūlyti ar suteikti reikiamą pagalbą ir paslaugas, ne kartą vyko į minimą vietą. Socialiniai darbuotojai informavo asmenis apie galimą pagalbą, galimybę apsigyventi laikinojo apgyvendinimo patalpose.

Į nurodytą vietą nuvyko ir mobiliojo socialinio darbo gatvėje komandos nariai, norėdami pasiūlyti socialines paslaugas (apgyvendinimą nakvynės namuose ir transporto paslaugas – atvežti apgyvendinti į nakvynės namus). Moteris atsisakė paslaugų teikimo raštu, o kitas asmuo atsisakė žodžiu“, – vizitą komentavo J. Baltaduonytė.

„Socialinių paslaugų, Miesto tvarkymo ir Viešosios tvarkos skyriai nebuvo gavę skundų. Buvo gauta informacija tik apie tai, kad asmenys neturi kur gyventi, todėl ir buvo organizuotas apsilankymas“, – pridūrė specialistė.

J. Baltaduonytė dienraščiui aiškino, kad apsilankymo metu minimiems asmenims pasiūlyta galimybė suteikti laikino apgyvendinimo, nakvynės paslaugas.

„Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojai ėmėsi visų įmanomų priemonių, stengdamiesi surasti kontaktą su minėtais asmenimis ir suteikti jiems galimą pagalbą ir reikiamas paslaugas. Jiems suteiktos bendrosios socialinės paslaugos (informavimas ir konsultavimas), pasiūlytos socialinės priežiūros (apgyvendinimas nakvynės namuose, transporto) paslaugos, įteikti kontaktiniai duomenys specialistų, į kuriuos, prireikus socialinių paslaugų, galėtų kreiptis“, – toliau apie vizito pas benamius tikslą komentavo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kur gali apsistoti?

Ji nurodė, kad laikina nakvynė Kauno mieste suteikiama keliais būdais. Vienas jų – tik pernakvoti vieną naktį tiems, kurie nenori apsistoti ilgesnį laiką nakvynės namuose. Pagal Socialinių paslaugų katalogą nepertraukiamai šia paslauga galima naudotis septynias paras.

„Kita paslauga – apgyvendinimas nakvynės namuose. Gyventojai čia gali apsistoti ne tik nakčiai, tačiau ir dienai, bet su sąlyga, kad laikysis taisyklių (netrukdys aplinkiniams, nevartos alkoholio, ugdys įgūdžius, ieškosis darbo (jei darbingi), laikysis higienos ir su socialinių darbuotojų pagalba stengsis pagerinti savo gyvenamąją situaciją. Čia gyventojai gali praleisti iki šešių mėnesių, o tada, atsižvelgiant į daromą pažangą, laikotarpis pratęsiamas“, – aiškino Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

2022-aisiais socialinės priežiūros paslaugas dienos centre gavo 765 asmenys, kurie apsilankė 6 041 kartą, vidutiniškai per mėnesį paslaugos buvo teikiamos 40 asmenų. Laikino apnakvindinimo paslauga pasinaudojo 214 asmenų, tačiau dalis jų šioje įstaigoje lankėsi ne kartą.

Pasiteiravome, ar yra galimybė laikiną būstą suteikti ne pavieniams asmenims, o šeimai. Savivaldybė nurodė, kad asmenims ir šeimoms parama būstui išsinuomoti teikiama nuomojant socialinį būstą ir mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

„Socialinis būstas nuomojamas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į sąrašus, eilės tvarka pagal prašymo padavimo datą. Parama mokant kompensaciją teikiama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į kompensaciją ir išsinuomojusiems fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybės) priklausantį tinkamą būstą, sudarę ne trumpiau kaip vieniems metams būsto nuomos sutartį. Būsto nuomos sutartis privalo būti įregistruota LR Nekilnojamojo turto registre“, – teisinius aspektus įvardijo J. Baltaduonytė.

Kokia dar galima pagalba?

Kaip minėta, asmenims gali būti suteikiama laikino apgyvendinimo paslauga, jei pajamos mažos, galima kreiptis dėl paramos maistu, visi asmenys turi galimybę nemokamai maitintis sriubos valgykloje, taip pat norintiems suteikiama parama drabužiais ir pan.

„Šią informaciją socialiniai darbuotojai suteikė minimiems asmenims“, – pridūrė J. Baltaduonytė.

Ji papildė, kad Kaune nepasiturintiems gyventojams gali būti skiriama piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa). Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nurodytus reikalavimus, t. y. jei vidutinės pajamos, tenkančios vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (172,70 euro) ir nedirbantys asmenys yra registruoti Užimtumo tarnyboje.

Asmenys dėl paramos turėtų kreiptis į seniūnijos, kurioje gyvena, specialistus, atsakingus už socialinės paramos teikimą.

„Siekiant gerinti socialinės pagalbos tikslingumą ir pagelbėti asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos ir lėšų būstui įsigyti ar išsinuomoti, Kauno miesto socialinių paslaugų centras vykdo mobilų socialinį darbą. Spręsdami socialinės atskirties ir gyvenamosios vietos neturėjimo problemą, gavus pranešimų iš vietos bendruomenių, spaudos ar savo turimomis žiniomis apie benamių apsistojimo vietas, mobiliojo socialinio darbo gatvėje grupė (jai priklauso socialiniai darbuotojai, socialinio darbuotojo padėjėjai ir psichologas), nelaukdami, kol benamiai patys kreipsis pagalbos, vyksta su jais susitikti ten, kur jie yra“, – apie tai, kaip socialiniai darbuotojai pasiekia benamius ir bando spręsti jų problemas, aiškino J. Baltaduonytė.

Šios priemonės tikslas – mažinti Kauno mieste benamių, gyvenančių viešose erdvėse, socialinę atskirtį, pagerinti jų fizinę ir psichinę sveikatą ir socialinį funkcionavimą, informuojant apie jiems prieinamas viešąsias paslaugas ir įgalinant jomis naudotis.

„Vietose, kuriose galimai gyvena benamystę patiriantys asmenys, yra paliekama informacinių pranešimų, kuriuose pateikiama informacija apie teikiamas paslaugas ir nurodomi kontaktai, kuriais būtų galima nuvykti arba susisiekti su specialistais“, – nurodė Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.