Graži aplinka ir minimali priežiūra – įmanoma?

Kokybiško poilsio erdvę galima susikurti šalia namų ar savaitgalį lankomoje sodyboje, tačiau kyla klausimas – ar visur skubantis, skrupulingai savo dieną planuojantis žmogus tam gali atrasti laiko?

Puoselėja aplinką

Lietuviai gali pasigirti tuo, kad žalias sklypas šalia namų nėra retenybė. Daugiamilijoniniuose užsienio miestuose vejos plotelis – išimtis. Kaip teigia aplinkos projektuotoja-dizainerė Julita Leckienė (Ąžolinskaitė), reikėtų išnaudoti Lietuvoje turimą galimybę puoselėti turtingus želdynus ne tik dėl turimos erdvės, bet ir dėl palankaus klimato.

Svarstydama apie lietuvių rūpinimosi aplinka įpročius, projektuotoja pasakoja, kad nereikėtų pasitikėti stereotipu, jog aplinkai dėmesį skiria tik vyresni: "Kai kurie lietuviai myli žemę ir žemės darbus, mielai rūpinasi savo kiemo, sodybos želdiniais. Ir čia neišskirčiau, kad savo sklypo želdynu mieliau rūpinasi vyresni žmonės už jaunesnius. Tikrai yra nemažai jaunimo, kuriam įdomu pridėti ranką prie savo aplinkos kūrimo, įgyvendinimo."

Kita vertus, ne visi namų, sodybų savininkai turi pakankamai laiko, noro ir žinių, todėl specialistų reikmė aiški. "Kadangi šiais laikais visi skuba, bėga, lekia, laiko neturi, o aplinką nori turėti gražią ir širdžiai mielą, tenka kreiptis į specialistus, kurie suprojektuoja ir pataria, kaip susitvarkyti aplinką, nereikalaujančią daug darbo, pastangų ir neatimančią daug laiko iš šeimininkų", – pasakoja Kauno kolegijos Kraštovaizdžio dizaino dėstytoja, Lietuvos kraštovaizdžio architektų ir Lietuvos dendrologų sąjungų narė Inga Kilmanienė (Vackonytė).

Paslaugų poreikis

J.Leckienė tvirtina, kad pagrindiniai kraštovaizdžio dizaino paslaugų užsakovai – privačių namų, sodybų, kotedžų savininkai.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyventojų skaičius auga didžiųjų miestų rajonuose: žmonės keliasi į užmiestį, mažesnes gyvenvietes, statomi nauji rajonai. Pavyzdžiui, Kauno rajone matyti 1,75 proc. gyventojų prieaugis, o mieste – 1,44 proc. gyventojų sumažėjimas.

Kauno kolegijos dėstytoja I.Kilmanienė, komentuodama esamą situaciją, teigia, kad nauji būstai sparčiai dygsta, todėl ir suinteresuotumas kraštovaizdžio dizaino paslaugomis ne tik išliks, bet ir augs: "Nuosavas sklypas – natūrali kiekvieno žmogaus svajonė. Šiandien dauguma jaunų šeimų siekia įsigyti nuosavą būstą su žemės ploteliu ir turėti savo asmeninę erdvę. Išaugus nuosavų namų poreikiui, didėja ir kraštovaizdžio dizainerių, kurie padeda žmonėms susikurti jaukią, širdžiai mielą ir skoningai suprojektuotą aplinką, poreikis."

Plastikiniams nykštukams – ne

Egzistuoja ir kraštovaizdžio dizaino mada, o dabar ja bandoma sekti žvalgantis į sodybas, privačių namų kiemus, pavyzdžius socialiniuose tinkluose, televizijoje, žurnaluose, keliaujant užsienyje. Aklai jos sekti nederėtų, nes ne viskas gali tikti konkrečiam sklypui, bet pasisemti originalių idėjų tikrai įmanoma.

Išaugus nuosavų namų poreikiui, didėja ir kraštovaizdžio dizainerių, kurie padeda žmonėms susikurti jaukią, širdžiai mielą ir skoningai suprojektuotą aplinką, poreikis.

Grožis – subjektyvi sąvoka ir todėl, anot J.Leckienės, svarbesnis yra stiliaus pojūtis, tačiau juo pasigirti gali ne visi, nes praktikoje esama ir neskoningų sprendimų: "Interneto erdvėje atsiveria aibė pavyzdžių, liudijančių, kad kai kuriems žmonėms gražu skirtingų spalvų mulčiaus deriniai, kuriuose be konkurencijos prapuola augalai, arba jų tiesiog toje dangų jūroje beveik nėra. Kiti žavisi plastikiniais nykštukais, kuriuos, mūsų, dizainerių, akimis, apskritai reikėtų uždrausti. Taigi pirmiausia reikėtų formuoti žmonių grožio suvokimą." Cituodama žymų kraštovaizdžio architektą Shiro Nakane, projektuotoja teigia, kad reikėtų vadovautis jo siūloma idėja – daugiau stebėti natūralią gamtą ir ją kopijuoti, kitaip tariant, mokytis iš jos ir projektuojant želdynus pernelyg nenutolti nuo savam kraštui būdingo natūralaus kraštovaizdžio.

Minimali priežiūra

J.Leckienė pasakoja – pagrindiniai užsakovų įgeidžiai yra, kad aplinka būtų minimalistinė ir reikalautų kuo mažiau priežiūros. Kad tai būtų pasiekta, specialistės teigia, jog vertėtų kraštovaizdžio dizainui skirti laiko nuo pirminių planavimo etapų iki įgyvendinimo, ieškoti patarimų. Kartą investavus į kraštovaizdžio dizainerio paslaugas galima išvengti dažnai pasitaikančių klaidų, už kurias įprastai tenka mokėti du kartus.

Kaip geriausią išeitį laiko neturintiems žmonėms, I.Kilmanienė siūlo sklypą užsėti veja, ją pagyvinant vienu kitu dekoratyviniu lapuočiu ar spygliuočiu augalu. Atsakingai parinktas vejos sėklų mišinys, laiku šienaujama ir tręšiama veja gali atrodyti nepriekaištingai. Ji sujungia visus sodybos kompozicinius želdinių elementus į bendrą visumą. Taip sukuriamas preciziškas vaizdas, tampantis sodrios žalios spalvos fonu gėlynams, augmenijai, mažosios architektūros elementams ir kitiems statiniams. Veja svarbi ir kokybiškam poilsiui, biologiniams procesams: "Vejos turi svarbią sanitarinę higieninę reikšmę aplinkai – vasaros karščių metu drėkina aplinkos orą, mažina temperatūrą, slopina triukšmą, sugeria dulkes ir apsaugo dirvožemio šlaitus nuo erozijos", – komentuoja I.Kilmanienė.

Augalų pasirinkimas

Specialistės teigia, kad pasirenkant augalus daroma nemažai klaidų, kurios ne tik nekuria grožio, bet ir sunkina aplinkos priežiūrą. Svarbūs kriterijai renkantis augalus – augalo dydis, vieta, kurioje norima sodinti, ir dirvožemio tinkamumas.

Kauno kolegiją baigusi J.Leckienė pažymi, kad įsirengiant želdyną svarbu atsižvelgti į augalų proporcijas, išdėstymą, sklypo dydį: didelėms erdvėms tinka didesni medžiai ir krūmai, žoliniai augalai, o mažesnėms – mažesni augaliukai, kurių lajų formos ilgai ir be didesnių priežiūros darbų išlaiko gana taisyklingas kerelių formas. Jeigu norisi spalvų, aplinką galima pagyvinti augalais, turinčiais spalvotas lajas (spyglius ar lapus) ir žydinčiais augalais, priežiūros nesunkina ir vienmetės, visą sezoną žydinčios gėlės.

I.Kilmanienė pataria apgalvotai rinktis egzotinius augalus: "Labai atsargiai reikėtų rinktis retą, nematytą, mūsų sąlygoms nepritaikytą dekoratyvinį augalą, kuris, ko gero, sunkiai augs ir sunkiai prisitaikys prie mūsų klimato sąlygų."

Renkantis augalus verta pasidomėti jų pasiūla, kuri yra gausi, o aiškinantis savybes pasiskaityti, pasitarti su kraštovaizdžio dizaineriais arba specialistais, dirbančiais medelynuose ar augalų aikštelėse, kad augalas ne tik atrastų vietą aplinkoje, bet ir prigytų, nekeltų papildomų sunkumų.

Erdvės funkcionalumas

Specialistės tvirtina, kad svarbu atskirti sodo, darbo, poilsio, žaidimų zonas, apgalvoti šių funkcinių zonų išdėstymą, sodinti tiek vaismedžius ir vaiskrūmius, tiek dekoratyvinius augalus sistemiškai. Tai palengvina ir priežiūrą, ir malonina akį, ir yra praktiškai naudinga. J.Leckienė iš savo patirties pasakoja, kad tokiose situacijose pravarti kraštovaizdžio projektuotojo akis: "Kartais klientams konsultacijos metu pasiūlius vieną ar kitą sprendimą jie nustemba, retoriškai klausia savęs, kaip patys apie tai nepagalvojo. Tačiau dirbdamas ne vieną dešimtį metų, galvoji ne tik už save, bet ir už kitus – apsilankęs sklype matai lakstančius vaikus ar kartu gyvenančius senolius, todėl pradedi dėlioti mintis, ko ir kaip šiame žemės plote reikės gyventojams." Neturint galimybių kreiptis į specialistą, ji rekomenduoja namų sąlygomis pasipiešti sklypo planą pasirinktu masteliu, išdėlioti statinius, esančius ar būsiančius žemės plote, nes taip bus galima įvertinti ir matyti, ar kraštovaizdžio dizaino idėjos pasiteisins realybėje. Plane verta išdėstyti ir takų sistemą, kurią reikėtų planuoti taip, kad ji būtų funkciškai patogi, jungtų pagrindinius objektus sklype, tačiau esmė – kuo mažiau skaidyti erdvę takais ir takeliais taip paliekant daugiau vientisos erdvės.