Fotografijos patriarchas A. Sutkus savo darbus dovanos Kauno rajonui

„Su fotografija yra panašiai kaip su aukso ieškojimu – kasi, paskui plauni žemes, vildamasis atrasti aukso kruopelytę. O tas auksas gali būti pirmame kastuve, gali būti ir paskutiniame. Arba tame, kurio jau nebepajėgei iškasti“, – teigia Nacionalinės premijos laureatas, fotomenininkas Antanas Sutkus.

Dovana gimtinei

Atrodo, kad tų „aukso smilčių“ A.Sutkui pavyko išsijoti nemažai – fotografas sulaukė pasaulinio pripažinimo. Jo nuotraukų yra įsigijęs Oscaro Niemeyerio muziejus Brazilijoje, Tarptautinis fotografijos centras Niujorke, Drezdeno galerija, Nacionalinė biblioteka Paryžiuje, atlikėjas Eltonas Johnas, kiti žinomi asmenys. Neseniai Londono „Sotheby’s” aukcione A.Sutkaus fotografija „J.P.Sartre`as Lietuvoje“ buvo parduota už 30 tūkst. litų.

Liepos 6-ąją, Valstybės dienos proga, Raudondvario dvaro pilyje bus atidaryta jo darbų paroda. A.Sutkus apgailestauja, kad negalės dalyvauti iškilmėse – 74-ąjį gimtadienį švenčiantis menininkas atlieka organizmą stiprinančias procedūras ir rengiasi išvykti į Braziliją – čia bus atidaroma jau dešimtoji fotomenininko paroda.

Tačiau ir lietuviai nebus nuskriausti. Prieš kelionę A.Sutkus ketina atlikti dar vieną malonią procedūrą – pasirašyti savo darbų dovanojimo aktą. Daugiau kaip 50 originalių sidabro bromido atspaudų jis ketina padovanoti gimtajam Kauno rajonui. Kolekcijos dovanojimo aktą birželio 28 dieną, 16 val., Raudondvario dvare pasirašys A.Sutkus ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė patikino, kad fotografijos klasiko darbai bus pagarbiai eksponuojami ir patikimai saugomi. Pasibaigus Raudondvario dvaro žirgyno atnaujinimo darbams čia įsikurs menų inkubatorius su fotografijos galerija. Į ją bus perkelta ir A.Sutkaus dovanota kolekcija.

„Mūsų kraštui didelė garbė, kad turime tokio rango asmenybę. A.Sutkus – ne tik savitas menininkas, bet ir nepaprastai įdomus žmogus. Esu jam dėkingas už rodomą pagarbą gimtinei“, – kalbėjo Kauno rajono meras, fotomenininko kraštietis V. Makūnas.

Juostelės tarnavo raketoms

Netoli Zapyškio, vaizdingame Kluoniškių kaime, gimęs A.Sutkus apgailestauja, kad nepavyko išsaugoti kai kurių ankstyvojo laikotarpio darbų.

Būdamas šešerių metų Antanas susirgo tuberkulioze. Turėdamas daug laiko, skaitė.

„Perskaičiau visą Zapyškio biblioteką. Didžiausios mano vaikystės svajonės buvo radijas, dviratis ir fotoaparatas. Per vasaras padirbėdavau ir pirmiausia įsigijau fotoaparatą. Tada dar mokiausi aštuntoje klasėje“, – prisimena fotografijos meistras.

Vaikystėje jis fotografavo bendraklasius, durpynuose sunkiai dirbančius žmones, gamtą – įprastą sau aplinką.

„Gaila, kad 1955-1958 archyvą, paliktą Ežerėlyje, pusbrolis raketomis paleido – fotojuostos labai gerai degė“, – šypsodamasis pasakoja fotografas.

Seniausia išlikusi A. Sutkaus nuotrauka yra 1956 metais fotografuotas Zapyškio dvaras.

Siekia užčiuopti sielą

A.Sutkus kurį laiką buvo labiau vertinamas Vakaruose, nei Lietuvoje. 1965 metais jis buvo vienas pirmųjų fotografų, kuriems leidosi fotografuojamas prancūzų filosofas Jeanas Paulis Sartre`as ir jo bendražygė Simone`a de Beuvoir .

A.Sutkaus kolekcijoje – 3 Didieji prizai, 8 aukso, 4 sidabro, 5 bronzos medaliai, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ir Lenkijos Prezidento ordinai, per 80 kitų apdovanojimų. A.Sutkaus parodos keliavo į UNESCO būstinę Paryžiuje ir Europos Tarybą Strasbūre.

Lietuvio užfiksuoti vaizdai gretinami su legendinių meistrų – prancūzo H. Cartier-Bressono ir vengro A. Kerteszo darbais.

Gausybė apdovanojimų ir garsūs vardai A.Sutkui netrukdo kritiškai žvelgti į save.

„Fotografuodamas, dirbdamas su archyvu, rengdamas fotografijų knygas jaučiuosi esąs paprastas fotografas. Atsargiai vartoju „menininko“ terminą, nes, ar tai yra menas, parodys laikas“, – kalba gyvuoju fotografijos klasiku tituluojamas A.Sutkus.

Menotyrininkai dažnai pabrėžia humanistinį A.Sutkaus kūrybos pobūdį. Jį visada traukė portretas, socialinė fotografija. Kūrėjas mano, kad toks jo požiūris į pasaulį atsirado intuityviai, prie to prisidėjo ir apsiskaitymas.

„Manau, kad fotografija – tai dvasios metraštis. Žmogaus ir tautos, nes čia atsiskleidžia laikas ir socialinė aplinka. Per ją, per įvairias detales – santykiai, vertybės, pasaulio suvokimas. Todėl mano kadro siekiamybė buvo užčiuopti žmogaus sielą ir jos neišgąsdinti“, – teigia pirmosios lietuvių fotomenininkų kartos lyderis A. Sutkus.

A. Sutkus gimė 1939 06 27 Kluoniškiuose, Kauno r. 1958–1964 Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Lietuvos fotografijos meno draugijos įkūrimo iniciatorius. 1968–1969 Lietuvos fotografijos meno sąjungos kūrimo iniciatyvinės grupės pirmininkas, 1969–1974 Lietuvos fotografijos meno draugijos organizacinio komiteto pirmininkas, 1974–1980 Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininko pavaduotojas, 1980–1989 Lietuvos fotografijos meno draugijos pirmininkas, 1989–1990 ir nuo 1996 Fotomenininkų sąjungos pirmininkas. Nuo 1970 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2001–2002 paskirta Hasselblado centro fondo, Švedija, stipendija asmeninio fotografijų archyvo tvarkymui ir dokumentavimui.

Svarbiausi darbai:
„Lietuvos žmonės“ (1959–); „Lietuva iš paukščio skrydžio“ (1973–1980); „Susitikimai su Bulgarija“ (1972–1979); „Pasaulio lietuvis“ (1991–1994); „Basų kojų nostalgija“ (1959–1979); „Pro memoria: gyviesiems Kauno geto kankiniams“ (1994–1997); „Būtieji laikai“ (1999).