- Saulius Tvirbutas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas sulaukė įvairių vertinimų. Visi sutinka, kad jų valdymas bus taupesnis ir daugiau koordinuotas, bet kai kurie politikai ir specialistai įžvelgia ir grėsmių.
Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas sulaukė įvairių vertinimų. Visi sutinka, kad jų valdymas bus taupesnis ir daugiau koordinuotas, bet kai kurie politikai ir specialistai įžvelgia ir grėsmių.
Prasidėjo tuoktuvės
Seimas pritarė trijų šalies oro uostų jungtuvėms. Šis darinys vadinsis Tarptautiniu Vilniaus oro uostu ir turės vieną vadovą.
Ministerija teigia, kad numatytoji pertvarka leis optimizuoti ir sumažinti trijų valstybės įmonių valdymo išlaidas, suformuoti efektyvų oro uostų valdymo modelį. Planuojama, kad darbuotojų oro uostuose mažės 5 proc. ir tai leis sutaupyti iki 1,2 mln. litų. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas sakė, kad tikslesnių duomenų, kuriuose oro uostuose ir kiek žmonių bus atleista, kol kas dar nėra.
Jo teigimu, ankstesnė vizija, kuri Kaunui numatė koncentruoti pigių skrydžių bendroves, jau negalios. "Nebrėžiame aiškios ir vienareikšmiškos linijos, – teigė V.Veitas. – Priešingai, vertinant tai, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai pagal savo specifiką ir veiklos sąnaudas gali pasiūlyti skirtingo lygio ir atitinkamai skirtingai kainuojančius paslaugų paketus, bus siekiama pasinaudoti šia galimybe ir sudaryti sąlygas oro vežėjams rinktis, kokio lygio paslaugas ir kur jas norėtų teikti."
Reorganizaciją ketinama baigti ateinantį pavasarį.
Kaunas neturėtų nukentėti
Pasak V.Veito, pagrindiniai planuoti plėtros projektai Kauno oro uoste nebus stabdomi. "2014–2020 m. laikotarpiu norima įgyvendinti bent keletą Kauno oro uostui ir jo plėtrai labai svarbių projektų, kurių turbūt pats svarbiausias – pietinės jo dalies plėtojimas. Šalia planuojamų valstybės investicijų, Kauno oro uoste jau dabar labai intensyviai plečiasi privatūs investuotojai", – kalbėjo V.Veitas.
Susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Petrauskas įsitikinęs, kad Kaune turėtų išlikti gan sėkmingai išplėtotos krovinių pervežimo oru paslaugos. "Kaunas yra sausumos kelių kryžkelėje, šalies viduryje, todėl čia ir toliau turėtų būti telkiama pervežimo oru logistika", – mano jis.
Pernai per Kauno oro uostą skraidinta 3,3 tūkst. tonų krovinių, šiemet iki spalio – 1,7 tūkst. tonų.
Kaune telkiasi ir lėktuvų priežiūros centrai. Čia savo dirbtuves įrengė bendrovės "Ryanair", "FL Technics", "Dot LT". Laisvosios ekonominės zonos valdytojai planuoja įrengti Oro parką, kur kurtųsi nedidelių orlaivių surinkimo bendrovės, taip pat sraigtasparnių priežiūros, krovinių sandėliavimo logistikos centrai. Oro parką žadama sujungti su oro uosto teritorija asfaltuotu keliu.
Merai – optimistai
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad, sutelkus oro uostų valdymą į vienas rankas, Kaunas ir rajonas tik laimės. "Plėtros planai bus tęsiami, kuriasi lėktuvų priežiūros centrai, o sujungimas leis efektyviau valdyti oro uostus, suvienodinti įkainius", – įsitikinęs meras.
V.Makūnas pastebi, kad kitais metais numatoma 20 skrydžio krypčių.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas tikisi, kad ateityje bus išvengta klaidų, kai Vyriausybė leido konkuruoti Vilniaus ir Kauno oro uostams dėl pigių skrydžių ir Kaunas neteko daug skrydžių. "Tikiuosi, kad oro uostai bus segmentuoti ir nebus verčiami peštis tarpusavyje", – vylėsi meras.
A.Kupčinskas apgailestavo, kad Seimas spalį atmetė parlamentaro Jurgio Razmos įstatymo pataisas, kurios leistų valdant oro uostus dalyvauti ir savivaldybėms.
Įžvelgia grėsmių
Buvęs susisiekimo ministras, Seimo narys Eligijus Masiulis sutinka, kad po jungtuvių pavyks sutaupyti apie milijoną litų. "Didės ir šalies pasiekiamumas, nes Lietuva galės koordinuotai ir viename pakete pristatyti aviakompanijoms oro uostų galimybes", – mano jis. Antra vertus, E.Masiulis įžvelgia ir galimų grėsmių. "Pagrindinė vadovybė greičiausiai bus sutelkta Vilniuje. Todėl ji gali priimti tendencingus, sostinės oro uostui palankesnius sprendimus. Jei Vilniaus oro uostas patirtų nuostolių, juos tektų dengti Kauno ir Palangos oro uostams, o tai mažintų jų motyvaciją siekti pelningos veiklos", – perspėjo E.Masiulis.
Jo nuomone, ateityje gali kilti ir investicijų pritraukimo problemų. "Daugelis pasaulio oro uostų, nors irgi yra valstybiniai, bet jie turi akcinių bendrovių statusus. Tai reiškia, kad jie gali pritraukti ir privatų kapitalą. Tikėtis, kad ir ateityje vien ES parama bus galima plėtoti oro uostus, neverta, vadinasi, jau dabar reikėtų galvoti, iš kur bus galima pritraukti investicijų", – įsitikinęs E.Masiulis.
Komentaras
Nerijus Mačiulis
Ekonomistas
Tai, kad oro uostuose bus sutaupomos administracinės išlaidos, yra sveikintina, tačiau vien tai negarantuoja, kad ten nebus perteklinių darbo vietų. Viena valstybės įmonių ligų – dirbtinai kuriamos darbo vietos, siekiant įdarbinti politikų pažįstamus, giminaičius. Efektyvumo šaltinių yra daugiau ir efektyvesnių. Valstybės įmonės šalyje apskritai per menkai išnaudoja savo resursus. Tai rodo skolinto ir nuosavo kapitalo santykis. Valstybės įmonėse jis siekia vos 12 proc., kai privačiose bendrovėse veiklai plėtoti naudojama tiek pat skolintų lėšų, kiek turima ir nuosavo kapitalo, taigi santykis yra dešimt kartų didesnis nei valstybės įmonėse ir sudaro beveik 100 proc. Skolintas kapitalas pigesnis nei nuosavas, tačiau valstybinės bendrovės įdarbina beveik vien nuosavą kapitalą, vengdamos didesnių įsipareigojimų veiklai efektyvinti. Taip yra dėl to, kad joms nekeliami uždaviniai siekti pelno.
Trijulė dirbo pelningai
Pernai Vilniaus oro uosto grynasis pelnas siekė 628,11 tūkst. litų, perskraidinta 2,208 mln. keleivių. Kauno oro uosto grynasis pelnas siekė 142,9 tūkst. litų, perskraidinta 830 tūkst. keleivių, Palangos oro uosto pelnas siekė 161,4 tūkst. litų, keleivių skaičius – 128,1.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kraipo galvas dėl „Megos“ ryklių: kaip visi galėjo nugaišti per vieną mėnesį?
Kaunas neteko ryklių – tokią žinią pranešė prekybos centras, kurio akvariume trys rykliai gyveno bene du dešimtmečius. Akvariumo prižiūrėtojai sako, kad rykliai tiesiog paseno, tačiau lankytojai atvažiavę ryklių pasižiūr...
-
Mugė Laisvės alėjoje – dar gausesnė3
Trim dienom nuo penktadienio į Kauną susirinks ūkininkai, tautodailininkai, amatininkai ir susiveš įdomiausio, skaniausio, gražiausio, ką turi. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ žada įspūdžių, reginių, unikalių dirbinių, gaminių i...
-
Į vasarą – naujais laiptais: iki remonto pabaigos liko nedaug
Pernai rudenį prasidėjęs Aušros laiptų remontas įpusėjo. Nors Žaliakalnio gyventojai ir turistai vis dar kabarojasi laikinai įrengtais mediniais laiptais, vasarą remontas bus baigtas. ...
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti2
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos93
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių17
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...