Pražydo Nemuno saloje augančios sakuros. Jų žiedai skatina ne tik gėrėtis pavasariu, bet ir atnaujino diskusijas apie varganą šių medelių likimą.

Ši sakurų alėja pasodinta prieš vienuolika metų, minint Japonijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 80-metį. Japoniškų vyšnaičių sodinukai į Kauną tuomet atkeliavo iš pačios Japonijos, už tenykščių gyventojų suaukotas lėšas.

Nuo tada iš daugiau kaip šimto sakurų Nemuno saloje išliko vos pusė. Vienos nušąlo, kitas nugvelbė ilgapirščiai. Kai kurie medeliai neatlaikė vandalų atakų. Maža to, spėjama, kad atvežtiems medeliams netinka vieta. Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Ramūnas Judeika ir jo kolegos neslėpė: draugystę su Japonija simbolizuojančios sakuros Nemuno saloje tiesiog vegetuoja.

„Galbūt joms netinka salos dirvožemis, galbūt tai dėl mūsų klimato“, – spėjo R. Judeika.

Japonijos konsulo Č. Sugiharos fondo „Diplomatai – už gyvybę“ fondo vykdantysis direktorius Simonas Dovidavičius apgailestavo, kad simbolinė alėja nyksta, tačiau neskubėjo dėl to ieškoti kaltųjų.

„Liūdna. Buvo įdėta daug pastangų sakuroms atvežti, žmonės stengėsi“, – kalbėjo S. Dovidavičius.

Fondo vadovas sakė, kad prie Sugiharos namų puikiai augančios keturios sakuros vis dėlto įrodo, kad Kaune jos gali augti. Vieną jų ten pasodino pati konsulo našlė Jukiko Sugihara.

„Iš pradžių medžiai labai išvešėjo. Tuomet sužinojome, kad juos galima genėti. Dabar jos auga labai tvarkingai. Beje, šiemet – labai daug žiedų. Tik nežinau, kuo tai baigsis. Pernai papūtus vėjui žiedų neliko per pusdienį“, – prisiminė S. Dovidavičius.

Jis pastebėjo, kad šie medžiai labai kenčia nuo vėjo. Galbūt Nemuno saloje joms trūksta tiesiog užuovėjos?