- Agnė Smolienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Supaprastinus ukrainiečių įdarbinimą, atvykėlių antplūdį pajuto ir triukšmingų nuomininkų kaimynystę kenčiantys gyventojai, ir nevyriausybinės organizacijos, sulaukiančios vis daugiau skundų.
Sparčiai daugėja
Prieš metus įsigaliojęs bevizis režimas Ukrainos piliečiams leido bet kurioje ES šalyje be specialios vizos dirbti 90 dienų. Taigi, jeigu darbdavys neišvaro anksčiau, maždaug kas tris mėnesius vyksta natūrali darbininkų iš Ukrainos kaita.
Įdarbinimo tarpininkai Lietuvoje darbdaviams siūlo vairuotojus, suvirintojus, statybininkus (anot jų, mūrininkai, ekskavatorininkai, betonuotojai galėtų dirbti iš karto), inžinierius, programuotojus. Lengvesniu įdarbinimu vilioja priimti kelių darbininkus, virėjus, kambarines, melžėjas, šėrikus ir derliaus rinkėjus iš Ukrainos.
Statistikos departamento duomenimis šių metų liepos 1 d. Lietuvoje gyveno daugiau nei 55 tūkst. užsieniečių, o didžioji užsieniečių dalis yra ukrainiečiai – daugiau nei 15 tūkst. Tai 55 proc. daugiau nei pernai liepą. Per pastarąjį pusmetį didžioji dalis užsieniečiams išduotų vizų teko ukrainiečiams, dar 6,3 tūkst. Ukrainos piliečių šįmet gavo leidimą gyventi Lietuvoje.
Kruvinas konfliktas
Dėl darbo į Lietuvą atvykę ukrainiečiai apgyvendinami bendrabučiuose arba pigiai išnuomotuose butuose daugiabutyje. Viename bute – net ir po aštuonis vyrus. Kadangi jų gyvenimas čia laikinas, jie neturi jokių įsipareigojimų ir poreikio integruotis. Todėl po darbo laisvalaikį praleidžia tame pačiame bute – neretai gerdami.
Visą Lietuvą pašiurpino prieš kelias savaites Kaune, viename iš daugiabučių Dainavos mikrorajone, įvykęs penkių ukrainiečių konfliktas, kurio metu du vyrai buvo nužudyti, du – sužeisti, o butas – padegtas. Statybos bendrovei išnuomoto buto kaimynai pasakojo, esą triukšmas ir muštynės iš jo sklidę beveik kiekvieną naktį.
Apie panašią situaciją nuomojame bute kitame miesto mikrorajone redakcijai papasakojęs kaunietis tikino taip pat kentęs girtaujančius kaimynus ukrainiečius. Vyras pasakojo, kad keturių kambarių bute virš jo kelis mėnesius gyveno net septyni aštuoni vyrai.
Nuolatinė kaita
"Balkone – nuolatinis rūkymas, pelenai byra į gėlių lovelius, langus prasidarai – palangės pilnos pelenų. Kai buvo karšta, balkone jie ir kalbėdavosi, ir gerdavo. Savaitgaliais į barą eidavo ir grįždavo šlitinėdami", – vyro kaimynas skundėsi, kad net vaikai bijo eiti laiptine, nes ten gali sutikti girtus ukrainiečius.
Pasak kauniečio, minėtiems triukšmadariams išvykus, į butą atsikraustė jau mažiau – penki ukrainiečiai. Šįkart atvykėliai daug ramesni ir tvarkingesni – tik atvažiavę puolė plauti butą, nekelia triukšmo ir daug dirba – nuo ankstyvo ryto iki 20.30 val.
Anot jo, didžiausia problema esant šiai situacijai, ne patys ukrainiečiai, o jų darbo ir gyvenimo sąlygos: "Neturėtų jų apgyvendinti butuose, kur gyvena nuolatiniai gyventojai. Jei atsikraustytų pastovūs nuomininkai, galėtum su jais kažkaip susitarti, o čia vyksta nuolatinė kaita. Niekas nežino, kas atvažiuos: nei kaimynai, nei pats darbdavys", – anot vyro, net patys ukrainiečiai nežino tiksliai, nei kur gyvena, nei kur dirba, ar jie yra apdrausti.
Jei ukrainietis statybininkas neištvėręs šiandien pasisakė apie negaunamą atlyginimą, apie nesaugias darbo sąlygas, rytoj atėję jau mes jo tikriausiai neberasime, o jo viršininkas tvirtins, kad tokio čia ir nebuvo.
Išnaudoja darbdaviai
Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, atvykėliai iš Ukrainos į Lietuvą atvažiuoja dirbti, o ne tapti aukomis ar liudininkais, tačiau dažnai nutinka priešingai. Prie ukrainiečių išnaudojimo labai prisideda stereotipai ir gandai, esą ukrainiečiai sutinka dirbti už menką atlygį, todėl atima darbo vietas iš lietuvių, taip pat atseit apie jų polinkį gerti ir viską vogti, – taip tarsi kviečiant nesiskaityti su jais, laikyti juos tik pigia darbo jėga.
"Esame susidūrę su labai įvairiomis ukrainiečių problemomis Lietuvoje. Tai ir išbadėję, nugrimzdę į neviltį darbininkai, kuriems jų bosas piktybiškai neišmoka nė cento už ilgas darbo valandas statybose. Tai ir vilkikų vairuotojai, kurie, apkrauti įvairiomis baudomis, skolomis, lieka dar ir skolingi savo nesukalbamiems darbdaviams. Nuoširdžiai nesuprantame, kaip godumas, pelno bet kokia kaina vaikymasis gali taip apakinti kai kuriuos mūsų verslininkus, kad jie apgyvendina savo darbuotojus šlykščiomis sąlygomis, naudojasi šių kalbos nemokėjimu ir kiša jiems pasirašyti neteisingas sutartis ir paskolos raštelius, terorizuoja ir tyčiojasi iš jų", – piktinosi K.Mišinienė.
Pagrindinė centro funkcija yra teikti pagalbą nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis vyrams, moterims ir vaikams, tačiau, pasak K.Mišinienės, darbinis išnaudojimas neretai yra įžanga į šį baisų nusikaltimą. Centras ne vienus metus turi visą parą veikiančią SOS pagalbos liniją, kuria skambina tiek patys nukentėję asmenys, tiek jų artimieji.
"Vis daugiau atvykstant į šalį darbo migrantų iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, didėja poreikis jiems prašyti pagalbos. Štai užteko Šiauliuose viename iš ukrainiečių darbininkų bendrabučių mums palikti savo centro lankstinukų, kai jau pusmetis nuolat sulaukiame skambučių iš ten su įvairiausiais pagalbos prašymais, kurie esmė viena ir ta pati – nemoka sutarto atlyginimo, apgavo dėl darbo sąlygų, ką daryti?" – centro direktorė apgailestauja, kad tokiai pagalbai vystyti nėra papildomų resursų, todėl bandoma verstis iš to, kas yra.
Valstybės problema
Pasak specialistės, didelė problema, kad ukrainiečiai, įsivėlę į darbo ginčą su Lietuvos darbdaviais, neturi prieigos prie kokybiškų teisinių paslaugų. Centras kai kuriais atvejais gali padėti teikdamas tarpininkavimo paslaugas, tačiau dažnai situacija reikalauja kitų tarnybų dėmesio, o į jas kreiptis retas išdrįsta.
"Jei ukrainietis statybininkas neištvėręs šiandien pasisakė apie negaunamą atlyginimą, apie nesaugias darbo sąlygas, rytoj atėję jau mes jo tikriausiai neberasime, o jo viršininkas tvirtins, kad tokio čia ir nebuvo, kad mes kažką sumaišėme. Migrantai darbuotojai visiškai priklauso nuo savo darbdavio, jie žino, kad pasiskundę Darbo inspekcijai, rizikuoja iš viso netekti galimybės dirbti. O juk šie žmonės atvyksta iš šalies, kurios rytuose šiandien žmonės žūsta tikrame kare, jų namai sugriauti, jie blaškosi ir uždarbiauja Europoje norėdami išlaikyti savo šeimas", – sakė K.Mišinienė.
Centro direktorė piktinosi, kad spręsti šią situaciją turi nevyriausybinės organizacijos, o ne valstybė: "Jei valstybė veidmainiškai užmerks akis prieš asmenų, kurie nemoka mūsų kalbos, nežino įstatymų, neturi jokio palaikymo bėdos atveju, išnaudojimą, sukursime dar vieną socialinę problemą, kuri palies ir mūsų piliečius."
K.Mišienienė norėtų, kad valstybė labiau gintų darbo migrantų teises. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)
Bijo policijos
Kai kituose Lietuvos miestuose išnaudojami vyrai ukrainiečiai, Kauno specifika – prostitucijai parduodamos ukrainietės. Pasak K.Mišinienės, toks verslas jau yra tapęs Kauno tradicija: "Vienos yra atviliojamos savų ar tarptautinių sutenerių netikrais darbo pasiūlymais, kitos yra permetamos čia kaip į pelningo viešnamio stotelę. Dauguma ukrainiečių moterų, gavusių mūsų pagalbą per pastaruosius dvejus metus, buvo iš Luhansko, Donecko, Krymo."
Specialistė pasakojo niekada nepamiršianti vieno naktinio pagalbos skambučio, kai ką tik sumuša ir apiplėšta ukrainietė šaukė: "Tik ne policijos!" Anot jos, suteneriai yra prigrasinę, kad problemos turi būti sprendžiamos be tarnybų įsikišimo, todėl aukos to ir laikosi.
Todėl, pasak K.Mišinienės, lietuviškai nekalbantiems, bet Lietuvoje dirbantiems atvykėliams turėtų būti lengvai pasiekiama teisinė informacija rusų kalba, taip pat reikalinga teisinė pagalba.
"Labai kviesčiau draugijas, organizacijas, kurios puoselėja dvišalę draugystę, propaguoja kultūrinius mainus, šalia pyragų kepimo, dainų ir šokių atsigręžti ir į atvykusius darbuotojus iš Ukrainos, pasirūpinti ir užstoti juos išnaudojimo atveju. Dažnas nesąžiningas darbdavys tiesiog apstulbsta pamatęs, kad bendruomenei jo darbininkai rūpi", – specialistė norėtų, kad, organizuojant ir vystant pagalbos programas, renkant duomenis dėl situacijos darbo rinkoje ir pateikiant juos visuomenei, aktyviau reikštųsi Ukrainos garbės konsulai Kaune ir Klaipėdoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Incidentas Kauno oro uoste: lėktuvas negalėjo pakilti
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos82
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Studentų akcija „Pavasario pasibeldimas“: savaitgalis, kai durys atveriamos knygoms ir aukai
Balandžio 20–21 d. Vilniuje ir Kaune vyks labdaros akcija „Pavasario pasibeldimas“, kurią jau ne pirmus metus asmenine iniciatyva organizuoja šalies studentai. Didmiesčių gyventojus namų duris atverti ir įsigyti knygų bus kvie...
-
„Mega“ pranešė liūdną žinią: neteko ilgaamžių ryklių17
Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Rykliai kartu su daugiau nei dviem šimtais per 40 skirtingų rūšių iš Atlanto, Indijos ir Ram...
-
300 kg sveriantis kaunietis problemos šaknis surado vaikystės traumose: buvo sunku17
31-erių kaunietis Tomas Maročka neslepia, kad jo kūnas iš dalies tapo kalėjimu. Vyras sveria daugiau nei 300 kg. Neseniai T. Maročka ryžosi ryžtingiems pokyčiams ir chirurginei intervencijai. Jis papasakojo nuo ko atsirado problemos su svoriu. A...
-
Šančiškiai: žvejai, susirinkite savo pavojingus žaislus!14
Šančių gyventojai kreipėsi į žvejus, kurie mėgsta žvejoti Nemune, ir prašo susirinkti kabliukus ir kitus žūklės įrankius, nes jie gali sužaloti. Šį kartą ant kabliuko užkibo vedžiotas keturkojis draugas, bet kitą kartą ga...
-
Šilainiuose uždaroma gatvė: alternatyvus maršrutas – pro Vakarinį aplinkkelį5
Šilainiuose, ties Vakariniu aplinkkeliu, uždaroma Vijūkų (senasis šios atkarpos pavadinimas – B. Brazdžionio g.) gatvės atkarpa, tad gyventojai raginami ieškoti kitų kelių, kuriais būtų patogu pasiekti darbus ar namus. ...
-
Iš Kauno marių dugno ištraukta nuskendusi jachta: narai toliau žvalgys atnaujinamą uostą7
Kaune įsibėgėja naujas laivybos sezonas – vaizdingą Neptūno įlanką netrukus užpildys šimtai laivų. Vis didesnio populiarumo sulaukianti akvatorija nuo šiol bus saugesnė ir švaresnė: iš marių sėkmingai ištra...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...