Aleksote – pats darbų įkarštis: ryškėja lietuviškojo Silicio slėnio kontūrai

„Lietuvoje nėra daug pramonės parkų. Esame akademinis miestas ir turime išnaudoti šį potencialą. Šioje teritorijoje galės įsikurti tik mažai tarši gamyba. Mes laukiame įmonių, kurios atlieka mokslinius tyrimus ir bandymus, kuria naujus produktus ir juos testuoja. Plyno lauko investicijos reikalauja daug pinigų ir atima brangų laiką, todėl infrastruktūros sukūrimas yra pirmas žingsnis. Turime Vyriausybės palaikymą, centrinė valdžia mato akivaizdžią naudą miestui ir šaliai, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir judame į priekį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra naujakuriams

Tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje klojamos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai.

„Šiuo metu baiginėjami įrengti buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai. Vedžiojami gatvės apšvietimo ir ryšių kabeliai. Suformuotame aštuonių gatvių tinkle pradėti kloti apatinio asfaltbetonio sluoksniai, įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai“, – apie šiandieninį projekto progresą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Mažuoju Silicio slėniu vadinamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) išsiskiria patogiai pasiekiama ir patrauklia geografine vieta mieste. Visos infrastruktūros sukūrimas, pasitelkiant Europos Sąjungos paramą bei miesto biudžeto lėšas, atsieis apie 6 mln. eurų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Sraigtasparnių angaro projektas

Dalį būsimo inovacijų pramonės parko užima net 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios sraigtasparnių dirbtuvės. Šiuo metu architektams duota užduotis parengti buvusios aviacijos gamyklos konversijos projektą.

„Iki 2023 metų planuojame iš pagrindų atnaujinti angarą ir jį skirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių nuomai. Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės. Čia bus kuriami prototipai, atliekami moksliniai bandymai“, – pabrėžė V. Šiliauskas.

Techninio angaro konversijos projektui šįmet skirta 180 tūkstančių eurų suma.

Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės.

Siekia ypatingo statuso

Kauno savivaldybės atstovai neslėpė, jog pramonės parkui siekia suteikti ypatingą statusą. Tikimasi, kad dar šią vasarą AIPP bus pripažintas kaip valstybei ekonomiškai svarbus projektas.

„Esame padarę namų darbus, parengę studijas. Užsitikrinę šį statusą judėsime toliau – rengsime plėtros planus ir sutartis su būsimu parko operatoriumi, kuris valdys sukurtą infrastruktūrą“, – aiškino V. Šiliauskas.

Parengtoje studijoje prognozuojama, jog per pirmus dešimt metų AIPP galėtų sukurti apie 700 darbo vietų. Vidutinis atlyginimas čia būtų penktadaliu didesnis nei Kauno miesto vidurkis.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Patrauklus užsienio investuotojams

Per keletą pastarųjų metų Kaunas tapo solidžiu atradimu užsienio investuotojams. Miesto patrauklumas išlieka stabilus kelerius metus iš eilės. 2018 m. mieste pradėti įgyvendinti 12 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, 2019-asiais – 9, kurių bendra suplanuota kapitalo investicijų suma siekė 69,5 mln. Eur, o naujų darbo vietų kiekis – beveik 500.

Naujieji investuotojai savo veiklą mieste pradėjo vykdyti paslaugų centrų, informacinių ryšių, IT, logistikos, aptarnavimo ir priežiūros bei gamybos srityse.

Per pirmąjį 2020-ųjų pusmetį Kaunas sulaukė dėmesio iš užsienio kapitalo įmonių, veikiančių mokslinių tyrimų ir paslaugų centrų sektoriuose.