- Gintarė Vasiliauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės 20–22 d. grįžta trečias, jau tradicija tapęs, Europos kultūros sostinės forumas. Šiemet renginys keliasi į virtualiąsias erdves.
"Kaunas 2022" ir "Kūrybiškos Europos" biuro organizuojamas forumas kvies Europos menininkus, kultūros kūrėjus, privataus ir viešojo sektoriaus atstovus aptarti kultūros lauko iššūkius ir ateitį pasaulinės pandemijos kontekste. "Šiandienės krizės akivaizdoje kultūros sektoriaus reikšmė kartais yra nepelnytai nuvertinama. Tačiau menininkai ir kiti kultūros veikėjai atlieka svarbų vaidmenį, vienydami visuomenę ir palaikydami jos ryžtą sunkmečiu", – pastebi "Kaunas 2022" programos vadovė Ana Čižauskienė.
Netikėti pokyčiai
Forumo programą sudarys ryškių kultūros atstovų pranešimai: dalyviai bus kviečiami į keturias diskusijas virtualiojoje erdvėje. Prisijungus prie tiesioginės transliacijos bus galima užduoti klausimus pranešėjams. Forume pranešimus skaitys aktyvūs kultūros veikėjai, šio lauko tyrinėtojai, kultūros ekonomistai ir analitikai iš įvairių Europos šalių. Didžioji renginio dalis vyks anglų kalba, tačiau bus organizuojamas ir sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą.
Pastaruosius dvejus metus forumas tapdavo tikra švente, į kurią susirinkdavo daugybė žmonių iš visos Europos kultūros sostinių. Pasak A.Čižauskienės, šiųmetis renginys turėjo vykti garsiame istoriniame Kauno pastate – Lietuvos banko rūmuose. "Į Kauną planavo atvykti daugybė užsienio partnerių. Ketinome priimti svečius iš Hanzos miestų tinklo, taip pat čia turėjo susirinkti Europos kultūros fondo vykdomos "Tandem" programos dalyviai ir kiti partneriai. Forumo sesijų temos turėjo būti skirtos tarptautinio bendradarbiavimo vystymui, – pasakojo pašnekovė. – Žinoma, virusas mūsų planus nemenkai pakoregavo. Kadangi forumas tapo virtualus, tam tikros renginio dalys negalės įvykti. Iš kitos pusės, virtualus formatas suteikė galimybę pakviesti daugiau dalyvių neakivaizdžiai dalyvauti renginyje. Tad jis tam tikra prasme tapo labiau prieinamas ir tuo patrauklesnis."
Nesinorėtų, kad mūsų programa taptų orientuota vien tik į nuotolinį formatą. Juk tai neatstoja bendravimo su menininku ir jausmo, kad esi įvykio dalimi.
Be abejo, pasikeitė ir forumo tematika. Iš pradžių planuota diskutuoti apie tarptautinio bendradarbiavimo reikšmę kultūros sektoriuje. Vis dėlto šiandien aktualiau aptarti esamą krizinę situaciją ir postkoroninės ateities perspektyvas. Pranešėjai taip pat pasidalys kultūros veikėjams aktualia informacija apie programas ir galiojančias priemones kultūros sektoriaus finansavimui ir paramai.
Šiemet renginį "Kaunas 2022" pirmą kartą organizuoja kartu su "Kūrybiškos Europos" biuru Lietuvoje. Biuro vadovė Dileta Nenėnė pristatys ir moderuos dvi sesijas antrą forumo dieną – gegužės 21-ąją. Šiose sesijose bus aptariamos Lietuvos ir tarptautinių kultūrą finansuojančių institucijų paramos programos ir kitos pajamų netekusiam kultūros sektoriui svarbios temos.
Iššūkiai ir pamokos
Žmogui, kuris nėra kultūros sektoriaus atstovas ar šios srities darbuotojas, A.Čižauskienė siūlo prisijungti į įžanginę forumo sesiją. Ji vyks gegužės 20 d. 15 val. Šioje sesijoje dalyvaus pripažinti kultūros ekspertai, kurie diskutuos apie kultūros reikšmę krizės laikotarpiu.
"Įtakingi tyrėjai ir mąstytojai dalysis savo įžvalgomis apie tai, kodėl kultūra ir meniniai projektai yra reikšmingi šiuo sudėtingu metu. Penktadienį, gegužės 22 d., popietinėje sesijoje dalyvaus Lietuvos menininkai Julijonas Urbonas ir Rugilė Barzdžiukaitė. Jie diskutuos apie tai, kaip koronakrizė paveiks ateitį ir būsimus meninius procesus. Prieš diskusiją įdomų pranešimą skaitys ir futuristė, ateities ir šiuolaikinių tendencijų tyrinėtoja iš JAV Anne Boysen", – atskleidė pašnekovė.
A.Čižauskienė atkreipė dėmesį, kad koronaviruso sukelta krizė kultūros lauką veiks dar ilgai. "Nežinome, kiek laiko užsitęs ši situacija. Tačiau akivaizdu, kad kol nebus rastas efektyvus viruso gydymo būdas, gyvensime vienaip ar kitaip suvaržyti. Įvairios priemonės žmonių saugumui užtikrinti, be abejo, darys didelę įtaką kultūros sektoriui, ypač žmonių dalyvavimo renginiuose įpročiams. Manau, kad dar ilgai į renginius bus žiūrima kaip į nesaugų laisvalaikio praleidimo būdą", – teigia ji.
Vis dėlto, pašnekovė pripažįsta, kad iššūkiai, su kuriais susidūrė kultūros kūrėjai, taip pat išmokė svarbių pamokų, suteikė neįkainojamos patirties. "Pirmiausia, skaitmeninės technologijos šiuo laikotarpiu buvo visapusiškai pritaikytos kultūros srityje, atsirado daug naujovių, eksperimentų. Taip pat iš naujo įvertinome tarptautiškumo, bendradarbiavimo su užsienio menininkais ir kūrėjais reikšmę mūsų darbui", – tikina A.Čižauskienė.
Kas laukia 2022-aisiais?
Pašnekovės teigimu, siekiant padėti kultūrai atsistoti ant kojų, Europos šalyse taikomi panašūs paramos metodai. Kultūros lauko atstovai ir menininkai taip pat suranda įvairių būdų ir naujų formatų bendrystės jausmui visuomenėje kurti, palaikyti žmonių optimizmą sunkiu laiku.
"Kaunas 2022" karantino laikotarpiu vykdė projektą "Kultūra į kiemus". Miesto gyventojams buvo suteikta galimybė garsių atlikėjų koncertus stebėti tiesiai iš savo namų balkonų. Panašios akcijos vyko ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, Vroclave, kuris Europos kultūros sostine buvo tituluotas 2016 m. A.Čižauskienė džiaugėsi ir Faro miesto Portugalijoje sumanymu. "Čia inicijuotas puikus tarptautinis projektas "Europe at home". Įdomiausia tai, kad jį inspiravo Kaune vykdytas projektas "Karantino langai", kurio metu fotografė Gabija Vainiūtė fiksavo žmonių portretus už jų namų langų. Šios idėjos įkvėpti portugalai pakvietė buvusias ir būsimas kultūros sostines siųsti fotoreportažus apie tai, kaip jų gyventojams sekasi karantino laikotarpiu", – pasakojo A.Čižauskienė.
Pasak pašnekovės, šie projektai puikiai atskleidžia kultūros misiją. "Kultūra reflektuoja ir interpretuoja mus supančius dabarties įvykius ir idėjas. Ji turi galios pasiūlyti kūrybiškus sprendimus sudėtingoms situacijoms, su kuriomis susiduria visuomenė. Manau, kad šiuo metu menininkai ir kultūros veikėjai atlieka itin svarbų vaidmenį vienijant visuomenę ir palaikant jos ryžtą pandemijos metu. Tad kultūra yra prioritetinis dalykas net užklupus sunkiai krizei", – tiki A.Čižauskienė.
Šiais metais Europos kultūros sostinėmis tapo Rijeka Kroatijoje ir Galvėjus Airijoje. Tačiau abu šie miestai susidūrė su nenumatytomis aplinkybėmis. Dėl užklupusios pasaulinės pandemijos tapo neįmanoma įgyvendinti programų, kurioms buvo ruoštasi net penkerius metus.
"Deja, panašu, kad abi programos bus arba visiškai atšauktos, arba įgyvendintos tik iš dalies, kai karantino apribojimai sušvelnės, – pastebi A.Čižauskienė. – Žinoma, mums tai kelia didžiulį susirūpinimą. Labai gaila kolegų, taip pat turime mąstyti ir apie savo programą 2022-aisiais. Šiuo metu nuspėti, kas laukia Kaunui tapus kultūros sostine, sudėtinga. Tačiau komandoje nuolat diskutuojame apie naujus galimus renginių formatus ir ateities perspektyvas. Matome, kad šiuo metu auga renginių formatų, kurie nereikalauja didelių žmonių sueigų, reikšmė."
Todėl, pasak pašnekovės, tikėtina, kad ateityje daugės mažai kontakto tarp žmonių reikalaujančių projektų. Pavyzdžiui, meninių instaliacijų viešose miesto erdvėse. "Vis dėlto, nesinorėtų, kad mūsų programa taptų orientuota vien tik į nuotolinį formatą. Juk tai neatstoja bendravimo su menininku ir jausmo, kad esi įvykio dalimi. Belieka tikėtis geriausio ir ruoštis įvairiems ateities scenarijams", – sako A.Čižauskienė.
Kas? "Europos kultūros sostinės forumas 2020".
Kur? Tiesioginė transliacija svetainėje forumas.kaunas2022.eu
Kada? Gegužės 20–22 d.
Forumo programa
Gegužės 20 d. 15 val. – Kultūros vaidmuo įveikiant krizę.
Gegužės 21 d. 10 val. – Kultūra ekonominės krizės valdymo priemonėse.
Gegužės 21 d. 15 val. – Kultūros tarptautiškumo rėmėjų forumas.
Gegužės 22 d. 15 val. – Postpandeminės ateities kultūros. Persiorientavimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Černobilyje“ vaidinęs ir Kaune kuriantis aktorius P. Jatkevičius: svarbu nebūti tik atlikėju3
Iš Vilniaus kilusį jauną aktorių Povilą Jatkevičių kūrybiniai sumanymai vedžioja įvairiais keliais. Seriale „Černobylis“ ir filme „Nova Lituania“ vaidinusį menininką noras kūrybiškai eksperimentuoti atvedė ir...
-
M. Stabačinskas: šokis išlaisvina ir kuria laimės pojūtį
Kauno menininkų namų skelbiami Įsimintiniausio Kauno menininko rinkimai kasmet sulaukia daug dėmesio, o kas tapo įsimintiniausiu 2020 m., kurie dėl pandemijos dažnai įvardijami kitokiais, menininku – ypač įdomu. 23-iąjį kartą skiriami laurai...
-
Kasdienybės labirintų klasta: kas užmigdo milžinų budrumą?
Ar galėjote įsivaizduoti, kad jūsų "Facebook" paskyra galėtų virsti savotiška teatro scena? Komentarai – scenarijumi, o srautu perduodami įvykiai – mizanscenomis, kurias norima linkme pakreipiate jūs patys? Naujų patirči...
-
Įsimintiniausias 2020-ųjų Kauno menininkas – šokėjas ir choreografas M. Stabačinskas1
23-ąjį kartą Kauno menininkų namų organizuotų Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimų laureatu tapo šokėjas ir choreografas Mantas Stabačinskas. Už praėjusių metų kūrybinę veiklą šiam titului jį nominavo Kauno bienalė. ...
-
Negaili ovacijų: folklorinė „The Roop“ dainos versija pranoksta originalą?25
Eurovizinė „The Roop“ daina „Discoteque“ jau turi ir folkloro versiją, ir ji skamba ne mažiau kietai ir įdomiai nei originalas. Tai yra kauniečio muzikos mokytojo Artūro Sinkevičiaus ir jo atžalų projektas, sulaukęs didelio in...
-
Laimės dieną visus kviečia pakilti7
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 d., šiais metais vėl grįžta – "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" komanda ją kviečia švęsti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema – metas pakilti. ...
-
KMSO gimtadieniui – solidi dovana melomanams1
Šiomis dienomis Kauno miesto simfoniniam orkestrui (KMSO) sukako šešiolika metų. Jei ne pasaulį užgriuvusi pandemija, šį gimtadienį KMS kolektyvas būtų minėjęs koncertuodamas JAV, kur buvo suplanuota apie 30 jo, taip pat so...
-
Tarptautinę laimės dieną šiemet kvies paminėti kūrybiškai1
Tarptautinė laimės diena, minima kovo 20 dieną, šiais metais vėl grįžta į Kauną ir visą Lietuvą – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kviečia ją minėti jau ketvirtą kartą. Šiemet jos tema: „Meta...
-
Paskelbti „Kaunas visiems“ apdovanojimų laureatai: įvertintos verslo ir kultūros iniciatyvos1
Antrus metus iš eilės rengiama kampanija „Kaunas visiems“ – simbolinis padėkos ir pagarbos ženklas organizacijoms bei pavieniams kauniečiams už ypatingą dėmesį negalios paliestiems žmonėms ir pastangas kuriant visiems prieina...
-
I. Stepukonienė: ne aš renkuosi darbo temas, o jos mane1
Knygnešystė, kuri tęsėsi net 40 metų ir padėjo pagrindus nepriklausomai Lietuvos valstybei, atkurtai 1918 m. vasario 16-ąją, Lietuvoje yra fenomenas, neturintis analogo pasaulyje, įprasmintas į kitas kalbas neišverčiamu žodžiu. Pakaun...